Jeremijo 25 LBDKAN

1. Žodis apie visus Judo gyventojus pasiekė Jeremiją ketvirtais Judo karaliaus Jošijo sūnaus Jehojakimo metais. Tai buvo pirmi Babilono karaliaus Nebukadnecaro metai.

2. Tuo žodžiu pranašas Jeremijas kreipėsi į visus Judo žmones ir Jeruzalės gyventojus:

3. „Nuo tryliktų Judo karaliaus Amono sūnaus Jošijo metų iki šios dienos, taigi dvidešimt trejus metus, mane pasiekė VIEŠPATIES žodis. Nesiliaudamas jį skelbiau jums, bet jūs neklausėte.

4. Nors jūs atsisakėte klausyti ir nenorėjote girdėti, VIEŠPATS nuolat ir be perstojo siuntė pas jus savo tarnus pranašus su šiuo žodžiu:

5. ‘Prašom gręžtis, visi kaip vienas, nuo savo nedoro kelio ir nuo savo piktų darbų, kad galėtumėte per amžius gyventi žemėje, kurią VIEŠPATS seniai davė jums ir jūsų tėvams.

6. Nesekiokite paskui kitus dievus, netarnaukite jiems ir negarbinkite jų! Neveskite manęs iš kantrybės savo rankų darbais, kad jūsų neužgaučiau.

7. Bet manęs jūs neklausėte, – tai VIEŠPATIES žodis, – ir vedėte mane iš kantrybės savo darbais savo pačių skriaudai.

8. Todėl, – taip kalba Galybių VIEŠPATS, – kadangi mano žodžių neklausėte,

9. štai aš pasikviesiu visas šiaurės gentis, – tai VIEŠPATIES žodis, – pasikviesiu Babilono karalių Nebukadnecarą, savo tarną. Aš atvesiu jas prieš šį kraštą, prieš jo gyventojus ir prieš visas kaimynines tautas. Sunaikindamas jas, paversiu jas klaiko ir pajuokos reginiu, užtrauksiu joms amžiną gėdą.

10. Nutildysiu visus jų džiaugsmo ir linksmybės garsus, jaunikio ir nuotakos balsus, girnų ūžesį, užgesinsiu visus žibintus.

11. Visas kraštas bus nusiaubtas, ir liks šiurpi dykynė. Visos tos tautos vergaus Babilono karaliui septyniasdešimt metų.

12. O kai bus praėję septyniasdešimt metų, aš nubausiu Babilono karalių ir tautą, chaldėjų kraštą, už jų kaltę, – tai VIEŠPATIES žodis. – Paversiu jų kraštą amžinais tyrlaukiais.

13. Įvykdysiu tame krašte visa, kuo esu grūmojęs, visa, kas užrašyta šioje knygoje, ką pranašavo Jeremijas toms tautoms.

14. Ir taps jie daugelio tautų ir galingų karalių aukos. Taip atlyginsiu jiems pagal jų darbus ir pagal jų pačių elgesį’“.

15. Štai ką man sako VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Imk šią pykčio vyno kupiną taurę iš mano rankos ir priversk gerti iš jos visas tautas, pas kurias tave siųsiu.

16. Jos gers, svirduliuos ir eis iš proto dėl kalavijo, kurį joms siųsiu“.

17. Aš paėmiau taurę iš VIEŠPATIES rankos ir pagirdžiau iš jos visas tautas, pas kurias mane siuntė VIEŠPATS:

18. Jeruzalę ir Judo karalystės miestus drauge su jos karaliais ir didžiūnais, kad paversčiau juos griuvėsiais, siaubo ir pajuokos reginiu, keiksmažodžiu, kaip šiandien jie yra tapę;

19. faraoną, Egipto karalių, jo dvariškius, didžiūnus ir visą tautą

20. – vietinius ir svetimtaučius; visus Uco krašto karalius; visus filistinų krašto karalius, Aškelono, Gazos, Ekrono ir Ašdodo likutį;

21. Edomą, Moabą ir Amoną;

22. visus Tyro karalius, visus Sidono karalius, taip pat salų anapus jūros karalius;

23. Dedaną, Temą ir Būzą, visus dykumos gyventojus, kurie skutasi smilkinius,

24. visus arabų karalius, visus maišytų tautų karalius, kurie gyvena dykumoje;

25. visus Zimrio karalius, visus Elamo karalius, visus medų karalius;

26. visus šiaurės karalius, artimus ir tolimus, vieną po kito; visas karalystes žemėje. O Šešacho karalius gers paskutinis.

27. „Tada sakyk jiems, – taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: – ‘Gerkite! Pasigerkite ir vemkite, kol pargriūsite ir daugiau nebeatsikelsite nuo kalavijo, kurį jums siųsiu!’

28. O jeigu jie atsisakytų imti iš tavo rankos taurę ir gerti, sakyk jiems: ‘Taip kalba Galybių VIEŠPATS. Jūs turite gerti!

29. Pagalvokite! Jei miestui, kuris vadinamas mano vardu, siunčiu bausmę, tai ar jūs galite manyti, kad liksite nenubausti? Ne! Jūs neliksite nenubausti! Pašauksiu kalaviją visiems žemės gyventojams’, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis.

30. O tu, kaip pranašas, visus šiuos žodžius paskelbk jiems ir pasakyk: ‘Sugriaudžia VIEŠPATS iš aukštybių, iš savo šventojo būsto jis griaudžia. Garsiai aidi jo griausmas savo kaimenei, tarsi vynuoges traiškančiųjų šauksmas.

31. Visus žemės gyventojus ligi pačių jos pakraščių apima sąmyšis, nes VIEŠPATS kaltina tautas, teisia visą žmoniją; nedorėliai bus atiduoti kalavijui’“, – tai VIEŠPATIES žodis.

32. Taip kalba Galybių VIEŠPATS: „Žiūrėkite! Nelaimė sėlina iš tautos į tautą, galinga audra kyla nuo žemės pakraščių“.

33. Tą dieną tie, kuriuos VIEŠPATS nužudė, gulės išmėtyti po visą pasaulį, nuo vieno krašto iki kito. Niekas jų neraudos, niekas nerinks nuo žemės ir nelaidos. Gulės jie kaip mėšlas dirvoje.

34. Vaitokite, ganytojai, ir aimanuokite! Dulkėse raitykitės, kaimenės vadai, nes atėjo jūsų skerdynių metas, ir jūs krisite kaip rinktiniai avinai.

35. Jokios užuovėjos nebus ganytojams nei kur gelbėtis kaimenės vadams.

36. Klausykite! Ganytojai aimanuoja, kaimenės vadai vaitoja, nes VIEŠPATS niokoja jų ganyklą,

37. nuščiuvo jų ramios ganyklos nuo VIEŠPATIES įniršio.

38. Tarsi liūtas jis paliko savo guolį, ir jų kraštas tapo siaubo reginiu nuo nuožmaus kalavijo, nuo VIEŠPATIES pykčio liepsnų.