Jeremijo 29 KBV

1. Tai yra žodžiai laiško, kurį Jeremijas pasiuntė iš Jeruzalės tremtinių vyresniesiems, kunigams ir visai tautai, kuriuos Nebukadnecaras išvedė iš Jeruzalės į Babiloną

2. (po to, kai karalius Jechonijas, karalienė, eunuchai, Judo ir Jeruzalės kunigaikščiai, kalviai ir amatininkai paliko Jeruzalę),

3. per Šafano sūnų Eleasą ir Hilkijos sūnų Gemariją, kuriuos Judo karalius Zedekijas siuntė pas Babilono karalių Nebukadnecarą.

4. „Kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, visiems tremtiniams, ištremtiems iš Jeruzalės į Babiloną, sako:

5. „Statykite namus ir gyvenkite juose, sodinkite sodus ir valgykite jų vaisius.

6. Veskite žmonas ir gimdykite sūnus bei dukteris; imkite savo sūnums žmonas ir savo dukteris išleiskite už vyrų; jos tegimdo sūnus ir dukteris, kad ten jūsų padaugėtų, o ne sumažėtų.

7. Siekite gerovės miestui, į kurį jus ištrėmiau, melskitės už jį, nes jo gerovė bus ir jūsų gerovė.

8. Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: „Nesiduokite suvedžiojami savo pranašų, kurie yra tarp jūsų, nė žynių, nekreipkite dėmesio į sapnus, kuriuos jūs sapnuojate.

9. Jie meluoja, pranašaudami mano vardu! Aš jų nesiunčiau, – sako Viešpats. –

10. Tik išbuvus jums Babilone septyniasdešimt metų, Aš aplankysiu jus ir ištesėsiu savo pažadą, parvesiu jus atgal į šitą vietą.

11. Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų, – sako Viešpats. – Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi.

12. Tada jūs šauksitės manęs ir melsitės, ir Aš jus išklausysiu.

13. Kai manęs ieškosite visa širdimi, rasite.

14. Jūs surasite mane, – sako Viešpats, – ir Aš sugrąžinsiu jus iš nelaisvės, surinksiu jus iš visų tautų ir visų vietų, kur jūs buvote ištremti, ir jus parvesiu į vietą, iš kurios jus ištrėmiau,“ – sako Viešpats.

15. Jei jūs sakote: „Viešpats mums davė pranašą Babilone“,

16. tai paklausykite, ką Viešpats sako apie karalių, sėdintį Dovydo soste, apie tautą, gyvenančią šitame mieste, ir apie jūsų brolius, kurie nebuvo ištremti su jumis:

17. „Taip sako Viešpats, kareivijų Dievas: „Štai Aš siunčiu jiems kardą, badą ir marą ir darau juos panašius į blogas figas, kurių negalima valgyti.

18. Aš juos persekiosiu kardu, badu, maru ir padarysiu juos siaubu visoms žemės karalystėms, prakeiksmu, pasibaisėjimu, pašaipa ir pajuoka visose tautose, į kurias juos išvariau,

19. nes jie neklausė mano žodžių, kuriuos jiems siunčiau per savo tarnus pranašus, keldamas juos anksti rytą. Bet jie nenorėjo klausyti, – sako Viešpats. –

20. Visi tremtiniai, kuriuos Aš pasiunčiau iš Jeruzalės į Babiloną, klausykite mano žodžio.

21. Apie Ahabą, Kolajos sūnų, ir apie Maasėjos sūnų Zedekiją, pranašaujančius jums melą Viešpaties vardu, kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, sako: „Štai atiduosiu juos į Babilono karaliaus Nebukadnecaro rankas, jis juos nužudys jums matant.

22. Jie bus keiksmažodžiu Judo tremtiniams Babilone, kurie sakys: „Viešpats tepadaro tau kaip Zedekijui ir Ahabui, kuriuos Babilono karalius iškepė ugnyje.“

23. Jie begėdiškai elgėsi Izraelyje: svetimavo su savo artimųjų žmonomis ir kalbėjo melus mano vardu, ko jiems neliepiau. Aš tai žinau ir esu liudytojas,“ – sako Viešpats.

24. Nehelamiečiui Šemajui sakyk:

25. „Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: „Kadangi tu savo vardu visai tautai Jeruzalėje, kunigui Sofonijai, Maasėjos sūnui, ir visiems kunigams siuntei tokio turinio laiškus:

26. „Viešpats tave paskyrė kunigu vietoj Jehojados, kad prižiūrėtum Viešpaties namus ir kiekvieną pamišėlį, kuris apsimeta pranašu, pasodintum į kalėjimą ir įtvertum į šiekštą.

27. Kodėl tad dabar nesudraudei anatotiečio Jeremijo, kuris jums pranašauja?

28. Jis net pasiuntė mums į Babiloną tokią žinią: „Tremtis bus ilga! Statykite namus ir gyvenkite juose, sodinkite sodus ir valgykite jų vaisius.“

29. Ir kunigas Sofonija perskaitė šitą laišką pranašui Jeremijui.

30. Tuomet Viešpats tarė Jeremijui:

31. „Pasiųsk tokią žinią visiems tremtiniams, kad Viešpats apie nehelamietį Šemają sako: „Kadangi Šemajas jums pranašavo, nors Aš jo nesiunčiau, ir įtikino jus savo melais,

32. tai Aš nubausiu nehelamietį Šemają ir jo palikuonis. Jis neturės nė vieno, kuris gyventų šioje tautoje ir matytų jos gerovę, kurią duosiu savo tautai, nes jis mokė sukilti prieš Viešpatį.“