Jeremijo 3 KBV

1. „Jie sako: „Jei vyras paleidžia žmoną ir ji, atsiskyrusi nuo jo, išteka už kito vyro, ar jis gali sugrįžti pas ją? Argi tai nesuteptų krašto?“ O tu paleistuvavai su daugeliu meilužių, tačiau sugrįžti pas mane, – sako Viešpats. –

2. Pakelk savo akis į aukštumas ir pažvelk, kur tik tu nesi paleistuvavusi? Laukdama tu sėdėjai pakelėse kaip arabas dykumoje. Tu sutepei šalį savo paleistuvystėmis ir nedorybėmis.

3. Todėl buvo sulaikyti lietūs, nebuvo ir vėlyvojo lietaus. Bet tu turėjai paleistuvės kaktą ir nesigėdijai.

4. Argi nuo to laiko nenori man šaukti: „Mano tėve! Argi nesi mano jaunystės vadovas?!

5. Ar Jis pyks amžinai ir visados rūstaus?“ Štai tu darei ir kalbėjai pikta, kaip tik galėjai.“

6. Viešpats man tarė karaliaus Jošijo dienomis: „Ar matei, ką darė nuklydusi Izraelio tauta? Ji paleistuvavo ant kiekvieno aukšto kalno ir po kiekvienu žaliuojančiu medžiu.

7. Aš kviečiau po viso to: „Sugrįžk pas mane“, bet ji nesugrįžo. Neištikimoji jos sesuo, Judo tauta, matė,

8. kad Aš ją atstūmiau ir daviau jai skyrybų raštą, nes Izraelio tauta nuklydusi svetimavo. Tačiau neištikimoji jos sesuo, Judo tauta, nepabūgo, bet taip pat nuėjusi paleistuvavo.

9. Savo paleistuvystėmis ji sutepė kraštą ir svetimavo su akmenimis ir medžiais.

10. Tačiau, nors visa tai įvyko, neištikimoji jos sesuo, Judo tauta, taip pat nesugrįžo pas mane visa širdimi, bet tik veidmainiavo“, – sako Viešpats.

11. Viešpats kalbėjo man: „Nuklydusi Izraelio tauta buvo teisesnė už neištikimąją Judo tautą.

12. Eik šiaurės link, skelbdamas: „Sugrįžk, nuklydusi Izraelio tauta. Aš neberūstausiu, nes esu gailestingas, nepyksiu ant jūsų amžinai.

13. Prisipažink, kad Viešpačiui, savo Dievui, buvai neištikima ir nusikaltai, svetimaudama po žaliuojančiais medžiais ir mano balso neklausydama, – sako Viešpats. –

14. Sugrįžkite, nuklydę vaikai, – sako Viešpats, – nes Aš esu jus vedęs. Aš paimsiu jus po vieną iš miesto ir po du iš giminės ir atvesiu į Sioną.

15. Aš jums duosiu ganytojų pagal savo širdį: jie jus ganys išmintingai ir sumaniai.

16. Ir tomis dienomis, kai jūs tapsite gausia tauta žemėje, – sako Viešpats, – niekas nebeklaus, kur yra Viešpaties Sandoros skrynia. Ji niekam neberūpės, jos nei prisimins, nei pasiges ir naujos nebedarys.

17. Tuomet Jeruzalę vadins Viešpaties sostu ir į ją susirinks visos tautos dėl Viešpaties vardo Jeruzalėje. Jie nebegyvens pagal savo piktos širdies sumanymus.

18. Tomis dienomis Judo namai su Izraelio namais ateis iš šiaurės krašto į šalį, kurią daviau jūsų tėvams paveldėti.

19. Galvojau padaryti tave sūnumi ir duoti tau gražią šalį, gerą paveldą tarp tautų. Tikėjausi, kad tu mane vadinsi savo tėvu ir nuo manęs nenusigręši.

20. Tačiau kaip moteris sulaužo ištikimybę savo vyrui, taip jūs, Izraelio namai, sulaužėte ištikimybę man, – sako Viešpats. –

21. Aukštumose girdimas Izraelio vaikų maldavimas ir verksmas; jie elgėsi neištikimai, pamiršo Viešpatį, savo Dievą.

22. Sugrįžkite, nuklydusieji vaikai. Aš atleisiu jums.“ Štai mes ateiname pas Tave, nes Tu esi Viešpats, mūsų Dievas.

23. Iš tiesų veltui mes vylėmės aukštumomis ir kalnais. Viešpatyje, mūsų Dieve, yra Izraelio išgelbėjimas.

24. Gėda prarijo mūsų tėvų jaunystės triūsą: avis, galvijus, sūnus ir dukteris.

25. Mūsų gultas – gėda, o sumaištis – apklotas, nes mes nusidėjome Viešpačiui, savo Dievui; mes ir mūsų tėvai nuo jaunystės iki šios dienos neklausėme Viešpaties, savo Dievo.