Jeremijo 31 KBV

1. „Tuomet, – sako Viešpats, – Aš būsiu Dievas visoms Izraelio giminėms, ir jos bus mano tauta.

2. Taip sako Viešpats: „Tauta, išlikusi nuo kardo, rado malonę dykumoje; kai Aš ėjau suteikti Izraeliui poilsį.“

3. Iš tolo man pasirodė Viešpats, sakydamas: „Aš amžina meile tave pamilau, todėl esu tau ištikimas.

4. Aš vėl atstatysiu tave ir tu būsi atstatyta, Izraelio mergaite. Tu vėl pasipuoši būgneliais ir linksmai šoksi su besidžiaugiančiais.

5. Tu vėl sodinsi vynuogynus Samarijos kalnuose. Kas juos sodins, tas ir naudosis jais.

6. Ateina diena, kai sargai šauks Efraimo kalnyne: „Kelkitės ir eikime į Sioną pas Viešpatį, mūsų Dievą!“

7. Nes taip sako Viešpats: „Linksmai giedokite dėl Jokūbo, šaukite prieš tautų valdovą. Skelbkite, girkite ir sakykite: „Viešpatie, išgelbėk savo tautos Izraelio likutį!“

8. Štai Aš juos parvesiu iš šiaurės šalies ir surinksiu iš tolimiausių kraštų kartu su aklais ir raišais, nėščiomis ir gimdyvėmis, didžiulė minia jų sugrįš!

9. Verkdami jie pareis. Aš paguosiu juos ir vesiu prie vandens upelių tiesiu keliu, kad jie nesukluptų. Aš esu Izraelio tėvas, o Efraimas yra mano pirmagimis.“

10. Tautos, klausykite Viešpaties žodžio ir skelbkite jį tolimiausiuose pajūriuose: „Kas išsklaidė Izraelį, Tas jį surinks ir saugos kaip ganytojas bandą.

11. Viešpats atpirko Izraelį, išgelbėjo jį iš rankos to, kuris už jį stipresnis.

12. Jie ateis džiūgaudami į Siono kalną, susirinks prie Viešpaties gėrybių: javų, vyno, aliejaus, avių ir galvijų jauniklių. Jie bus kaip drėkinamas sodas ir nebepatirs skausmo.

13. Mergaitės iš džiaugsmo šoks, o jaunimas bei seneliai bus laimingi. Aš pakeisiu jų liūdesį džiaugsmu, paguosiu juos ir palinksminsiu po jų kančių.

14. Aš sočiai pasotinsiu kunigų sielas, ir mano tauta bus pasotinta mano gėrybėmis,“ – sako Viešpats.

15. Taip sako Viešpats: „Ramoje girdėti dejavimai ir graudūs verksmai. Tai Rachelė verkia savo vaikų ir nesileidžia paguodžiama, nes jų nebėra.

16. Nešauk balsu ir neliek ašarų, nes už tavo vargą bus atlyginta, – sako Viešpats. – Jie sugrįš iš priešo šalies.

17. Tavo ateičiai yra vilties, – sako Viešpats. – Tavo vaikai sugrįš į savo kraštą.

18. Aš girdžiu, kaip Efraimas dejuoja: „Tu nubaudei mane, ir aš buvau nubaustas kaip nesuvaldomas veršis. Sugrąžink mane, ir aš sugrįšiu, nes Tu esi Viešpats, mano Dievas!

19. Kai aš buvau nuklydęs – atgailavau, kai buvau pamokytas – mušiausi į krūtinę. Aš gėdijuosi ir raustu dėl savo jaunystės darbų.“

20. Argi Efraimas – ne mano mielas sūnus, argi jis – ne mano mylimas vaikas? Nors kalbėjau prieš jį, Aš su meile jį prisimenu. Mano širdis ilgisi jo, ir Aš tikrai jo pasigailėsiu,“ – sako Viešpats.

21. Pasistatyk kelrodžių, paženklink kelius! Įsidėmėk kelią, kuriuo ėjai! Sugrįžk, Izraelio mergaite, sugrįžk į savo miestus!

22. Ar ilgai delsi, nuklydusi dukra? Nes Viešpats sukūrė naują dalyką žemėje – moteris apglėbs vyrą.

23. Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: „Kai Aš parvesiu juos iš nelaisvės, Judo šalyje ir jo miestuose bus sakoma: „Viešpats telaimina tave, teisybės buveine, šventasis kalne!“

24. Jude ir jo žemėse drauge gyvens žemdirbiai ir gyvulių augintojai.

25. Aš atgaivinsiu pailsusią sielą, o suvargusią – pastiprinsiu.“

26. Aš pabudau iš miego, kuris man buvo saldus.

27. „Ateis laikas, – sako Viešpats, – kai Izraelio ir Judo namus užsėsiu žmonių ir gyvulių sėkla.

28. Kaip Aš budėjau prie jų, kad išraučiau ir sugriaučiau, sunaikinčiau bei bausčiau, taip dabar budėsiu, kad statyčiau ir sodinčiau.

29. Tada nebesakys: „Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams atšipo dantys.“

30. Kiekvienas mirs už savo paties kaltes. Kas valgys rūgščių vynuogių, to dantys atšips.

31. Ateina dienos, kai Aš padarysiu su Izraeliu ir Judu naują sandorą, – sako Viešpats, –

32. ne tokią sandorą, kokią padariau su jų tėvais, kai paėmęs juos už rankos išvedžiau iš Egipto žemės. Jie sulaužė mano sandorą, nors Aš buvau jų valdovas.

33. Štai kokią sandorą Aš sudarysiu su Izraelio namais: toms dienoms praėjus, Aš įdėsiu savo įstatymą į jų vidų ir įrašysiu į jų širdis. Aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta.

34. Tada nė vienas nebemokys savo artimo ir nebesakys savo broliui: „Pažink Viešpatį!“ Jie visi, nuo mažiausiojo iki didžiausiojo, mane pažins. Aš atleisiu jų kaltę ir jų nuodėmės nebeprisiminsiu.“

35. Taip sako Viešpats, kuris sukūrė saulę šviesti dieną ir paskyrė mėnulį bei žvaigždes spindėti naktį, kuris sukelia jūroje šėlstančias bangas – kareivijų Viešpats yra Jo vardas:

36. „Jeigu šitie įstatai liausis veikę mano akivaizdoje, – sako Viešpats, – tai ir Izraelio palikuonys paliaus būti mano tauta.“

37. Taip sako Viešpats: „Jeigu galima išmatuoti dangaus aukštybę ir ištirti žemės gelmes, tai Aš atmesiu Izraelio palikuonis už tai, ką jie padarė, – sako Viešpats. –

38. Ateina dienos, kai Viešpaties miestas bus atstatytas nuo Hananelio bokšto iki Kampinių vartų

39. ir toliau eis tiesiai į Garebo kalną, paskui pasuks į Goją.

40. Visas lavonų ir aukų pelenų slėnis bei visi laukai iki Kidrono upelio ir Žirgų vartų kampo rytuose bus šventa vieta Viešpačiui. Ji nebebus griaunama ir ardoma per amžius“, – sako Viešpats.