Jeremijo 33 KBV

1. Viešpats vėl kalbėjo Jeremijui, kai jis tebebuvo uždarytas sargybos kieme:

2. „Taip sako Viešpats, kuris sukūrė žemę, sutvėrė ją ir padėjo pamatus, Viešpats yra Jo vardas:

3. „Šaukis manęs, tai išklausysiu tave ir parodysiu tau didelių bei nesuvokiamų dalykų, apie kuriuos nieko nežinai.“

4. Nes taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, apie šį miestą ir Judo karalių namus, kurie buvo sugriauti, kad pastatytų pylimus ir įtvirtinimus:

5. „Chaldėjai įsiverš ir pripildys gatves lavonų. Aš savo rūstybėje juos išžudysiu ir nusigręšiu nuo šito miesto dėl jo piktybių.

6. Bet Aš juos vėl išgelbėsiu ir išgydysiu, atversiu jiems taikos ir tiesos pilnatvę.

7. Aš parvesiu Judo ir Izraelio belaisvius ir atstatysiu juos, kaip buvo pradžioje;

8. nuplausiu jų nuodėmes, kuriomis jie man nusidėjo, ir atleisiu nusikaltimus, kuriais jie man nusikalto.

9. Šis miestas bus man džiaugsmas, pasigyrimas ir garbė visose žemės tautose. Kai jos išgirs apie gerovę ir perteklių, kurį jiems duosiu, jos išsigandusios drebės.“

10. Taip sako Viešpats: „Šioje vietoje, apie kurią jūs sakote, kad ji yra tuščia, be žmonių ir gyvulių, Judo miestuose ir Jeruzalės gatvėse, kurios yra tuščios, be gyventojų, be žmonių ir gyvulių, vėl girdėsis

11. džiaugsmo ir linksmybės garsai, jaunikio ir jaunosios balsas ir balsai tų, kurie, nešdami gyriaus aukas į Viešpaties namus, sakys: „Girkite kareivijų Viešpatį, nes Viešpats yra geras ir Jo gailestingumas amžinas.“ Aš atstatysiu kraštą, koks jis buvo“, – sako Viešpats.

12. Taip sako kareivijų Viešpats: „Šioje tuščioje vietoje, kuri yra be žmonių ir gyvulių, ir kituose miestuose vėl bus gyvuliams ganyklų, o ganytojams ir jų bandoms poilsio vietų.

13. Kalnų, lygumų ir pietų krašto miestuose, Benjamino krašte, Jeruzalės apylinkėse ir Judo miestuose bandos praeis pro rankas to, kuris jas skaičiuos“, – sako Viešpats.

14. „Ateina dienos, – sako Viešpats, – kai Aš įvykdysiu pažadą, duotą Izraeliui ir Judui.

15. Tomis dienomis Aš išauginsiu teisumo atžalą iš Dovydo palikuonių. Jis įvykdys krašte teisumą ir teisingumą.

16. Tuo laiku Judas bus išgelbėtas ir Jeruzalė gyvens saugiai. Ji bus vadinama: „Viešpats – mūsų teisumas.“

17. Nes taip sako Viešpats: „Dovydas nepritrūks vyro, kuris sėdėtų Izraelio soste,

18. ir Levio giminės kunigai nepritrūks vyrų, aukojančių deginamąsias aukas, deginančių duonos aukas ir pjaunančių aukas mano akivaizdoje“, – sako kareivijų Viešpats.

19. Viešpats kalbėjo Jeremijui:

20. „Taip sako Viešpats: „Jei jūs galėtumėte sulaužyti mano sandorą su diena ir mano sandorą su naktimi, kad naktis ir diena neateitų savo metu,

21. tai galėtų būti sulaužyta ir mano sandora su mano tarnu Dovydu, kad vienas iš jo sūnų viešpataus jo soste, ir sandora su levitų kilmės kunigais, mano tarnais.

22. Kaip dangaus žvaigždės ir jūros smiltys nesuskaitomos, taip Aš padauginsiu savo tarno Dovydo palikuonis ir man tarnaujančius levitus.“

23. Viešpats vėl kalbėjo Jeremijui:

24. „Ar nepastebėjai, kaip žmonės kalba: „Viešpats atmetė abi gimines, kurias buvo išsirinkęs“? Taip jie niekina mano tautą. Ji jų akyse nebėra tauta.“

25. „Taip sako Viešpats: „Jei neturėčiau sandoros su diena ir naktimi ir jei nebūčiau davęs įstatų dangui ir žemei,

26. tai atmesčiau Jokūbo ir mano tarno Dovydo palikuonis; Aš nepaskirčiau Abraomo, Izaoko ir Jokūbo palikuonims valdovo iš Dovydo giminės. Bet Aš parvesiu juos iš nelaisvės ir pasigailėsiu jų.“