Jeremijo 34 KBV

1. Viešpats kalbėjo Jeremijui, kai Nebukadnecaras, Babilono karalius, su visa kariuomene, visomis jo valdžioje esančiomis karalystėmis ir tautomis kariavo prieš Jeruzalę ir visus jos miestus:

2. „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: „Eik ir pranešk Zedekijui, Judo karaliui, kad taip sako Viešpats: „Aš atiduosiu šį miestą į Babilono karaliaus rankas, ir šis jį sudegins.

3. Ir tu neištrūksi iš jo rankų, būsi sugautas ir jam atiduotas. Tu matysi Babilono karalių akis į akį ir kalbėsi su juo veidas į veidą, ir tave nugabens į Babiloną.

4. Tačiau klausykis Viešpaties žodžio, Zedekijau, Judo karaliau. Taip sako tavo Viešpats: „Tu nežūsi nuo kardo,

5. bet mirsi ramybėje. Kaip tavo tėvams, kurie pirma tavęs karaliavo, sukurdavo laidotuvių ugnį, taip tau padarys ir tave apraudos: „O mūsų valdove.“ Aš taip pasakiau“, – sako Viešpats.

6. Pranašas Jeremijas kalbėjo šituos žodžius karaliui Zedekijui Jeruzalėje.

7. Babilono karaliaus kariuomenė kariavo prieš Jeruzalę ir Judo miestus – Lachišą ir Azeką, nes tie sutvirtinti Judo miestai dar buvo nepaimti.

8. Viešpats kalbėjo Jeremijui, kai karalius Zedekijas sudarė sandorą su Jeruzalės gyventojais ir paskelbė,

9. kad kiekvienas suteiktų laisvę tiek vergui, tiek vergei hebrajams, kad nelaikytų vergais savo brolių žydų.

10. Kunigaikščiai ir visa tauta, kurie sudarė sandorą, išgirdę, kad kiekvienas turi suteikti laisvę vergams ir vergėms, kad jie nebevergautų, pakluso ir paleido juos.

11. Bet po to jie persigalvojo ir susigrąžino vergus bei verges, kuriuos buvo paleidę, ir privertė juos toliau vergauti.

12. Todėl Viešpats kalbėjo Jeremijui:

13. „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: „Aš sudariau sandorą su jūsų tėvais, kai juos išvedžiau iš Egipto žemės, iš vergijos namų, ir įsakiau:

14. „Baigiantis septyneriems metams, kiekvienas privalo paleisti savo brolį hebrają, kuris jam vergavo. Šešerius metus jis jums tarnavo, bet po to suteikite jam laisvę.“ Tačiau jūsų tėvai neklausė manęs ir nepalenkė savo ausies girdėti.

15. Dabar jūs atsigręžėte ir padarėte tai, kas teisinga mano akyse, paskelbdami laisvę savo broliams. Jūs sudarėte sandorą mano akivaizdoje, namuose, vadinamuose mano vardu.

16. Bet jūs persigalvojote ir sutepėte mano vardą, susigrąžindami vergus ir verges. Jie buvo laisvi, galėjo gyventi, kaip norėjo, o jūs juos vėl pavergėte.

17. Taip sako Viešpats: „Kadangi jūs neklausėte manęs ir nesuteikėte laisvės savo broliui ir artimui, štai Aš skelbiu jums laisvę, – sako Viešpats, – kardui, marui ir badui. Aš išsklaidysiu jus visose žemės karalystėse.

18. Žmones, nesilaikiusius sandoros, sudarytos mano akivaizdoje, sandoros, kurią sudarėte, perpjaudami veršį ir praeidami tarp jo dalių,

19. Judo ir Jeruzalės kunigaikščius, valdininkus, kunigus ir visus žmones, kurie praėjo tarp veršio dalių,

20. Aš atiduosiu į jų priešų, kurie siekia jų gyvybės, rankas. Jų lavonai bus maistu padangių paukščiams ir laukiniams žvėrims.

21. Taip pat Zedekiją, Judo karalių, ir jo kunigaikščius Aš atiduosiu į priešų, siekiančių jų gyvybės, rankas, į rankas Babilono karaliaus kariuomenės, kuri šiuo metu yra pasitraukusi.

22. Aš įsakysiu, – sako Viešpats, – ir sugrąžinsiu ją į šitą miestą. Jie kariaus, paims ir sudegins jį. Judo miestus Aš padarysiu dykyne, be gyventojų.“