Jeremijo 36 KBV
1. Jehojakimo, Jošijo sūnaus, Judo karaliaus, ketvirtaisiais metais Viešpats tarė Jeremijui:
2. „Imk ritinį ir užrašyk visus mano tau kalbėtus žodžius prieš Izraelį, Judą ir visas tautas, apie kurias tau kalbėjau nuo Jošijo dienų iki šiandien.
3. Gal Judo namai, girdėdami, kaip ketinu juos bausti, atsisakys pikto kelio, ir Aš atleisiu jiems jų nusikaltimus ir jų nuodėmes.“
4. Jeremijas pasišaukė Baruchą, Nerijos sūnų, kuris iš Jeremijo lūpų į ritinį surašė visus Viešpaties kalbėtus žodžius.
5. Jeremijas tarė Baruchui: „Aš uždarytas ir negaliu eiti į Viešpaties namus.
6. Todėl tu eik į Viešpaties namus pasninko dieną ir visų žmonių akivaizdoje paskaityk Viešpaties žodžius, kuriuos užrašei iš mano lūpų į ritinį. Skaityk, tegul girdi visi Judo miestų gyventojai, atėję į Jeruzalę.
7. Gal jie nusižeminę maldaus Viešpatį ir atsisakys savo piktų kelių, nes didelė Viešpaties rūstybė ir bausmė paskelbta šitam miestui.“
8. Baruchas, Nerijos sūnus, padarė, kaip pranašas Jeremijas jam įsakė, ir perskaitė Viešpaties žodžius Viešpaties namuose.
9. Penktaisiais Judo karaliaus Jehojakimo, Jošijo sūnaus, metais, devintą mėnesį, Jeruzalėje buvo paskelbtas pasninkas visai tautai ir visiems žmonėms, kurie buvo atėję iš Judo miestų į Jeruzalę.
10. Baruchas perskaitė iš ritinio Jeremijo žodžius, girdint visai tautai Viešpaties namuose, raštininko Gemarijo, Šafano sūnaus, kambaryje, kuris buvo aukštutiniame kieme, prie Viešpaties namų Naujųjų vartų įėjimo.
11. Šafano sūnaus Gemarijo sūnus Mikajas, išklausęs visus Viešpaties žodžius, skaitytus iš ritinio,
12. nuėjo į karaliaus namus, į raštininko kambarį. Ten buvo susirinkę kunigaikščiai: raštininkas Elišama, Šemajo sūnus Delajas, Achboro sūnus Elnatanas, Šafano sūnus Gemarijas, Hananijo sūnus Zedekijas ir kiti valdovai.
13. Mikajas pranešė jiems girdėtus žodžius, kuriuos Baruchas skaitė tautai iš ritinio.
14. Kunigaikščiai pasiuntė Jehudį, sūnų Netanijo, sūnaus Šelemijo, sūnaus Kušio, pas Baruchą ir jam įsakė: „Pasiimk ritinį, iš kurio skaitei tautai, ir ateik.“ Baruchas, Nerijos sūnus, pasiėmė ritinį ir atėjo pas juos.
15. Jie tarė jam: „Sėskis ir skaityk mums.“ Baruchas skaitė, jiems girdint.
16. Išgirdę visus žodžius, jie išsigandę žiūrėjo vienas į kitą ir kalbėjo: „Mes privalome visus šiuos žodžius pranešti karaliui.“
17. Jie paklausė Barucho: „Sakyk, kaip tu surašei visus šituos žodžius iš jo lūpų?“
18. Baruchas atsakė: „Jis skelbė šituos žodžius man savo lūpomis, ir aš užrašiau į ritinį rašalu.“
19. Kunigaikščiai liepė jam: „Tu ir Jeremijas eikite pasislėpti, kad niekas nežinotų, kur jūs esate.“
20. Jie nuėjo pas karalių į rūmų kiemą ir visa pranešė karaliui. Ritinį jie paliko raštininko Elišamos kambaryje.
21. Karalius pasiuntė Jehudį atnešti ritinį. Jis atnešė jį iš raštininko Elišamos kambario ir skaitė jį karaliaus ir visų kunigaikščių, stovinčių šalia karaliaus, akivaizdoje.
22. Tai buvo devintas mėnuo, ir karalius sėdėjo žiemos rūmuose, o priešais jį židinyje degė ugnis.
23. Jehudžiui perskaičius tris ar keturis skyrius, karalius nupjaudavo juos raštininko peiliu, įmesdavo į ugnį židinyje ir sudegindavo, kol visas ritinys buvo sunaikintas židinio ugnyje.
24. Nei karalius, nei jo tarnai, girdėdami tuos žodžius, neišsigando ir nepersiplėšė savo rūbų.
25. Nors Elnatanas, Delajas ir Gemarijas maldavo karalių nedeginti ritinio, bet jis nekreipė į juos dėmesio.
26. Be to, karalius įsakė Jerachmeeliui, karaliaus sūnui, Serajui, Azrielio sūnui, ir Šelemijui, Abdeelio sūnui, suimti raštininką Baruchą ir pranašą Jeremiją, bet Viešpats juos paslėpė.
27. Kai karalius sudegino ritinį su žodžiais, kuriuos Baruchas iš Jeremijo lūpų buvo užrašęs, Viešpats tarė Jeremijui:
28. „Imk kitą ritinį ir užrašyk į jį visus žodžius, buvusius ritinyje, kurį Judo karalius Jehojakimas sudegino.
29. O Jehojakimui, Judo karaliui, sakyk: Taip sako Viešpats: „Tu sudeginai ritinį, sakydamas: „Kodėl tu užrašei, kad Babilono karalius tikrai ateis ir sunaikins šitame krašte žmones ir gyvulius?“
30. Todėl Viešpats apie Jehojakimą, Judo karalių, sako: „Jo palikuonys nesėdės Dovydo soste, o jo lavonas bus išmestas ir gulės dieną karštyje ir naktį šaltyje.
31. Aš nubausiu jį, jo palikuonis bei tarnus ir užleisiu visas nelaimes ant Jeruzalės gyventojų ir Judo žmonių, kurias paskelbiau prieš juos, bet jie neklausė.“
32. Jeremijas ėmė kitą ritinį, padavė jį raštininkui Baruchui, Nerijos sūnui, o tas iš Jeremijo lūpų užrašė į ritinį visus žodžius, kuriuos Jehojakimas, Judo karalius, sudegino, ir pridėjo dar daugiau panašių žodžių.