Jeremijo 4 KBV

1. „Izraeli, jei nori sugrįžti, – sako Viešpats, – grįžk pas mane. Jei pašalinsi savo bjaurystes, tau nereikės bėgti nuo manęs.

2. Tada prisieksi be jokios klastos, teisingai ir teisiai: „Kaip gyvas Viešpats!“ Ir Jis bus palaiminimas tautoms, ir tautos girsis Juo.“

3. Taip sako Viešpats Judo žmonėms ir Jeruzalei: „Arkite dirvonus ir nesėkite erškėtynuose.

4. Apsipjaustykite Viešpačiui ir pašalinkite nuo savo širdžių plėvelę, Judo žmonės ir Jeruzalės gyventojai, kad neišsiveržtų kaip ugnis mano rūstybė ir neužsidegtų neužgesinamai dėl jūsų piktų darbų.

5. Skelbkite Jude ir praneškite Jeruzalėje, pūskite ragą krašte, garsiai šaukite ir sakykite: „Susirinkite ir eikime į sutvirtintus miestus!“

6. Iškelkite vėliavą Siono link! Bėkite! Nestovėkite! Nelaimę ir sunaikinimą Aš užleisiu iš šiaurės.

7. Liūtas pakilo iš tankumyno, tautų naikintojas yra kelyje. Jis pakilo iš savo vietos, kad paverstų tavo šalį dykuma; tavo miestai pavirs griuvėsiais ir ištuštės.

8. Todėl apsivilkite ašutinėmis, raudokite ir dejuokite: „Nenusigręžė nuo mūsų Viešpaties rūstybė.“

9. Viešpats sako: „Ateis diena, kada pradings karaliaus drąsa ir kunigaikščių narsumas, kunigai išsigąs ir pranašai pastirs iš baimės.

10. Jie sakys: „Ak, Viešpatie Dieve, iš tikrųjų Tu smarkiai apgavai šią tautą ir Jeruzalę, sakydamas: „Jūs turėsite taiką“, o dabar kardas siekia mūsų sielas!“

11. Tuomet bus pasakyta šiai tautai ir Jeruzalei: „Karštas vėjas pučia nuo plikų aukštumų iš dykumos mano tautos link, bet ne tam, kad ją vėtytų ir valytų.

12. Smarkus vėjas iš ten ateina pas mane. Dabar Aš pats paskelbsiu jiems nuosprendį.“

13. Kaip debesis Jis pakyla, kaip audra Jo kovos vežimai, greitesni už erelius Jo žirgai! Vargas mums, mes žuvę!

14. Jeruzale, apvalyk nuo nedorybių savo širdį, kad būtum išgelbėta! Ar ilgai dar puoselėsi piktas mintis?

15. Klausykis, iš Dano ir iš Efraimo kalnyno balsas skelbia blogą žinią:

16. „Įspėkite tautas, praneškite Jeruzalei: priešai ateina iš tolimos šalies ir pakels balsą prieš Judo miestus!

17. Kaip lauko sargai jie apstojo ją, nes ji buvo sukilusi prieš mane, – sako Viešpats. –

18. Tavo keliai ir darbai tau tai užtraukė! Tavo nedorybė yra karti ir pasiekė tavo širdį.“

19. Ak, mano siela, mano siela! Skausmas pasiekė mano širdį. Mano širdis nerimsta, negaliu tylėti, nes tu, mano siela, girdi trimito garsą, karo pavojų.

20. Sunaikinimas po sunaikinimo! Visa šalis nuniokota! Staiga sunaikinamos mano pastogės, ūmai – mano palapinės!

21. Ar ilgai matysiu vėliavas, girdėsiu trimito garsą?

22. „Nes mano žmonės yra kvaili, jie manęs nepažįsta. Jie – neprotingi vaikai, neturintys supratimo. Jie išmintingi daryti pikta, bet daryti gera jie nesugeba.“

23. Aš pažvelgiau į žemę – ji buvo be pavidalo ir tuščia, pažvelgiau į dangus – ten nebuvo šviesos.

24. Pažvelgiau į kalnus – jie drebėjo, visos aukštumos siūbavo.

25. Aš žvalgiaus, ir nebuvo nė vieno žmogaus, visi padangių paukščiai buvo nuskridę.

26. Pažvelgiau į derlingą žemę – ji buvo dykuma, visi miestai buvo sunaikinti Viešpaties akivaizdoje, Jo rūstybės įkarštyje.

27. Viešpats tarė: „Visa šalis liks tuščia, tačiau jos nesunaikinsiu visiškai.

28. Dėl to gedės žemė ir aptems aukštai dangūs. Aš tai pasakiau ir nesigailėsiu, nutariau ir įvykdysiu!“

29. Nuo raitelių ir šaulių šauksmo pabėgs visas miestas: jie sulįs į olas, pasislėps tankynėse ir lips ant uolų. Miestai ištuštės ir liks be gyventojų.

30. Ką dabar darysi tu, apiplėštoji? Nors apsivilktum purpuru, pasidabintum auksiniais papuošalais, išsidažytum veidą – veltui tu puoštumeisi. Tavo meilužiai paniekins tave, jie ieškos tavo gyvybės.

31. Girdžiu tarsi gimdančios riksmą, tarsi pirmagimį gimdančios šauksmą – balsą Siono dukters, gaudančios kvapą, tiesiančios rankas ir sakančios: „Vargas man, mano sielą nuvargino žudikai.“