Jeremijo 42 KBV
1. Visi karo vadai, Johananas, Kareacho sūnus, Jezanijas, Hošajos sūnus, ir visi žmonės, nuo didžiausio iki mažiausio, atėjo ir sakė pranašui Jeremijui:
2. „Išklausyk mūsų maldavimą! Melsk už mus Viešpatį, savo Dievą, dėl šio likučio, nes iš daugelio likome mažas būrelis, kaip pats matai savo akimis,
3. kad Viešpats, tavo Dievas, nurodytų, ką turime daryti.“
4. Pranašas Jeremijas jiems atsakė: „Aš išklausiau jus ir melsiu, kaip prašėte, Viešpatį, jūsų Dievą. Ką Viešpats, jūsų Dievas, atsakys, pranešiu jums. Nieko nuo jūsų nenuslėpsiu.“
5. Tada jie vėl sakė Jeremijui: „Viešpats tebūna teisingas ir ištikimas liudytojas, jei nevykdysime to žodžio, su kuriuo Viešpats, tavo Dievas, tave atsiųs pas mus.
6. Ar tai bus gera, ar bloga, paklusime Viešpaties, mūsų Dievo, pas kurį tave siunčiame, balsui, kad mums gerai sektųsi, kai mes paklusime Viešpaties, mūsų Dievo, balsui.“
7. Po dešimties dienų Viešpats kalbėjo Jeremijui.
8. Jis pasišaukė Johananą, Kareacho sūnų, visus karo vadus, esančius su juo, ir visus žmones, nuo mažiausio iki didžiausio,
9. ir pranešė jiems: „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, pas kurį siuntėte mane maldauti už jus:
10. „Jei jūs liksite šiame krašte, Aš statysiu jus, o ne griausiu, sodinsiu, o ne rausiu, nes Aš gailiuosi dėl to pikto, kurį jums padariau.
11. Nebijokite Babilono karaliaus, kurio baiminatės. Nebijokite jo, – sako Viešpats, – nes Aš esu su jumis, kad išgelbėčiau ir išvaduočiau jus iš jo rankų.
12. Aš būsiu jums gailestingas, kad jis jūsų pasigailėtų ir leistų jums grįžti į savąjį kraštą.“
13. Bet jei jūs sakysite: „Mes neliksime šiame krašte“, ir neklausysite Viešpaties, savo Dievo, balso,
14. sakydami: „Ne! Mes eisime į Egipto kraštą, kur nematysime karo, negirdėsime trimito balso ir nebadausime. Ten mes apsigyvensime!“,
15. tada klausyk, Judo likuti, Viešpaties žodžio. Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: „Jei jūs nusigręšite į Egiptą ir eisite ten gyventi,
16. tai kardas, kurio bijote, pavys jus ten, Egipto žemėje, ir badas, kuris jus baugina, seks paskui jus į Egiptą. Ten jūs ir mirsite.
17. Taip nutiks visiems žmonėms, kurie pasiryžę eiti į Egiptą gyventi, – jie žus nuo kardo ir mirs nuo bado bei maro, nė vienas neištrūks nuo pikto, kurį ant jų užleisiu.“
18. Taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: „Kaip Aš savo rūstybę ir pyktį išliejau ant Jeruzalės gyventojų, taip išliesiu savo rūstybę ant jūsų, kai ateisite į Egiptą. Jūs ten būsite keiksmu, pasibaisėjimu, pasityčiojimu bei pajuoka ir savo krašto daugiau nematysite.“
19. Tai yra Viešpaties žodis tau, Judo likuti. Neikite į Egiptą! Žinokite, kad šiandien aš jus įspėjau!
20. Jūs veidmainiavote savo širdyje, kai siuntėte mane pas Viešpatį, jūsų Dievą, sakydami: „Melsk už mus Viešpatį, mūsų Dievą! Ką Viešpats, mūsų Dievas, pasakys, paskelbk mums, ir mes darysime!“
21. Aš šiandien jums paskelbiau, bet jūs nepaklusote Viešpaties, savo Dievo, balsui, nei tam, dėl ko Jis mane siuntė pas jus.
22. Dabar tikrai žinokite, kad žūsite nuo kardo ir mirsite nuo bado bei maro vietoje, į kurią norite eiti ir gyventi.“