Jeremijo 46 KBV

1. Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui apie pagonių tautas.

2. Apie Egiptą, apie faraono Nekojo, Egipto karaliaus, kariuomenę, buvusią prie Eufrato upės Karkemiše, kurią Nebukadnecaras, Babilono karalius, nugalėjo ketvirtaisiais Jehojakimo, Jošijo sūnaus, Judo karaliaus, metais.

3. „Paruoškite mažąjį ir didįjį skydą ir traukite į kovą.

4. Balnokite žirgus ir sėskite ant jų. Rikiuokitės užsidėję šalmus, šveiskite ietis, apsivilkite šarvais.

5. Kodėl Aš mačiau juos išsigandusius ir besitraukiančius atgal? Jų karžygiai išblaškyti bėga be atodairos, visur išgąstis, – sako Viešpats. –

6. Eiklieji nepabėgs ir stiprieji neišsigelbės. Šiaurėje, prie Eufrato, jie susvyruos ir parkris.

7. Kas kyla lyg potvynis, lyg upės vanduo nerimsta?

8. Egiptas kyla kaip potvynis, kaip upės vanduo nerimsta. Jis sako: „Aš pakilsiu, apdengsiu žemę, sunaikinsiu miestus ir jų gyventojus!“

9. Pirmyn, žirgai, skubėkite, kovos vežimai! Karžygiai, pirmyn! Etiopai ir libiai su skydais, Ludo gyventojai su įtemptais lankais!

10. Tai yra Viešpaties, kareivijų Dievo, keršto diena. Jis atkeršys savo priešams. Kardas ris ir bus pasotintas bei girtas nuo jų kraujo. Tai bus auka Viešpačiui, kareivijų Dievui, šiaurės krašte, prie Eufrato.

11. Eik į Gileadą, atsinešk balzamo, mergele, Egipto dukra! Veltui vartoji vaistų daugybę, tu nepagysi!

12. Tautos išgirdo apie tavo gėdą, pilna žemė tavo šauksmo. Galiūnas susidūrė su galiūnu, ir abu kartu krito!“

13. Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui, kad Nebukadnecaras, Babilono karalius, ateis ir užpuls Egipto žemę.

14. „Praneškite Egipte, paskelbkite Migdole, paskelbkite Nofe ir Tachpanhese! Sakykite: „Atsistokite ir pasiruoškite, nes kardas jau ryja aplinkui!“

15. Kodėl tavo karžygiai išvaikyti? Jie neatsilaikė, nes Viešpats juos parklupdė.

16. Jis privertė juos kristi, ir jie krito vienas po kito. Jie sakė: „Pakilkime ir grįžkime pas savo tautą, į savo gimtinę, bėkime nuo žudančio kardo!“

17. Jie šaukė: „Faraonas, Egipto karalius, tik kelia triukšmą. Jis praleido progą.“

18. Kaip Aš gyvas, – sako Karalius, kurio vardas – kareivijų Viešpats, – kaip tikrai Taboras yra tarp kalnų ir Karmelis – prie jūros, taip tikrai jis ateis.

19. O dukterie, gyvenanti Egipte, pasiruošk tremčiai! Nofas pavirs dykyne, be gyventojų.

20. Egiptas yra puiki telyčia, bet iš šiaurės ateina sunaikinimas.

21. Jo samdyti kariai yra kaip nupenėti veršiai. Jie visi taip pat apsigręžė ir pabėgo. Jie neatsilaikė, nes atėjo pražūties diena, priartėjo aplankymo metas.

22. Jų balsas yra kaip gyvatės šnypštimas. Jie ateina su armija, eina priešais su kirviais tarytum miško kirtėjai.

23. Jie iškirs jos mišką, – sako Viešpats, – nors jis ir buvo neįžengiamas, nes jų yra nesuskaitoma daugybė kaip skėrių.

24. Egipto duktė bus sugėdinta, ji bus atiduota į šiaurės tautos rankas.“

25. Kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, sako: „Aš nubausiu Noją ir faraoną, Egiptą su jų dievais ir karaliais; net faraoną ir visus, kurie juo pasitiki.

26. Aš atiduosiu juos į rankas tų, kurie siekia jų gyvybės, į Nebukadnecaro, Babilono karaliaus, ir jo tarnų rankas. Po daugelio metų kraštas vėl bus apgyvendintas kaip senais laikais, – sako Viešpats. –

27. Tu, mano tarne Jokūbai, nebijok, Izraeli, neišsigąsk! Aš tave išgelbėsiu iš tolimojo krašto ir tavo palikuonis parvesiu iš nelaisvės. Jokūbas sugrįš, turės ramybę, gyvens saugiai, ir niekas jo negąsdins.

28. Tu, mano tarne Jokūbai, nebijok, – sako Viešpats. – Aš esu su tavimi. Aš visiškai sunaikinsiu tautas, į kurias tave ištrėmiau, bet tavęs iki galo nesunaikinsiu. Aš bausiu tave saikingai, bet be bausmės nepaleisiu.“