Jeremijo 48 KBV

1. Kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, apie Moabą sako: „Vargas Nebojui, jis apiplėštas; Kirjataimas suglumęs ir paimtas, tvirtovė sugėdinta ir sunaikinta.

2. Moabo garbė praėjo. Priešai Hešbone galvojo tave sunaikinti: „Pulkime, sunaikinkime Moabą ir pašalinkime jį iš tautų!“ Tu, Madmeno mieste, irgi nutilsi, kardas sunaikins tave!

3. Šauksmas girdimas iš Horonaimo – plėšimai ir baisus sunaikinimas.

4. Moabas sunaikintas, verkia jo kūdikiai.

5. Jie kyla Luhito šlaitu verkdami, nusileidžia į Horonaimą, jų priešai girdi verksmą dėl sunaikinimo.

6. Bėkite, gelbėkite savo gyvybes, būkite kaip kadagys dykumoje.

7. Kadangi pasitikėjai savo darbais ir turtais, tu būsi užimtas. Kemošas išeis į nelaisvę kartu su kunigais ir kunigaikščiais.

8. Niokotojas užpuls kiekvieną miestą, nė vienas neišsigelbės. Slėniai taip pat pražus ir lygumos bus sunaikintos, kaip Viešpats sakė.

9. Duokite Moabui sparnus, kad jis galėtų pabėgti! Jo miestai bus nusiaubti, niekas juose negyvens.

10. Prakeiktas, kas Viešpaties įsakymą nenoriai vykdo; prakeiktas, kas saugo savo kardą nuo kraujo.

11. Moabas gyveno be rūpesčių nuo pat savo jaunystės, jo mielės nusėdo; jis nebuvo perpilamas iš indo į indą ir nebuvo ištremtas. Todėl jo skonis liko tas pats ir kvapas nepasikeitė.

12. Todėl štai ateina dienos, kai Aš siųsiu jam pilstytojų, kurie jį perpils, jo indus ištuštins ir ąsočius sudaužys.

13. Moabas gėdysis Kemošo, kaip Izraelis gėdijosi Betelio, kuriuo pasitikėjo.

14. Kaip galite sakyti: „Mes esame galingi vyrai, karžygiai!“

15. Moabas apiplėštas, jo miestai sunaikinti, rinktiniai jaunuoliai išžudyti, – sako Karalius, kurio vardas – kareivijų Viešpats. –

16. Moabo nelaimė artėja, jo sielvartas atskuba.

17. Apraudokite jį, kaimynai ir visi, kurie žinote jo vardą, sakykite: „Sulaužytas jo galingasis skeptras, puikioji lazda!“

18. Nusileisk iš savo šlovės sosto į purvą, Dibono dukra! Moabo naikintojas ateis ir sugriaus tavo tvirtoves.

19. Sustok pakelėje, Aroero gyventoja, ir klausk pabėgusio ir ištrūkusios: „Kas atsitiko?“

20. Moabas yra sumuštas ir nugalėtas! Šaukite ir dejuokite! Praneškite Arnone, kad Moabas apiplėštas.

21. Teismas atėjo lygumos kraštui: Holonui, Jahacui, Mefaatui,

22. Dibonui, Nebojui, Bet Diblataimui,

23. Kirjataimui, Bet Gamului, Bet Meonui,

24. Kerijotui, Bocrai ir visiems Moabo miestams.

25. Nukirstas Moabo ragas ir jo petys sutriuškintas, – sako Viešpats. –

26. Nugirdykite jį, nes jis didžiavosi prieš Viešpatį. Moabas voliosis savo vėmaluose ir taps pajuoka.

27. Ar Izraelis nebuvo tau pajuoka? Nejau jis buvo pagautas tarp vagių? Kalbėdamas apie jį, purtei galvą niekindamas.

28. Moabo gyventojai, pasitraukite iš miestų ir gyvenkite uolose kaip balandžiai, susikrovę lizdą aukštai skardžiuose.“

29. Mes girdėjome apie Moabo išdidumą, puikybę, akiplėšiškumą ir pasididžiavimą.

30. „Aš žinau jo rūstybę, – sako Viešpats, – bet jo tušti žodžiai nieko nepaveiks.

31. Todėl Aš dejuosiu dėl Moabo, verksiu dėl viso Moabo; gedėsiu Kir Hereso žmonių.

32. Aš verkiu dėl tavęs, Sibmos vynuogyne, daugiau negu dėl Jazero. Tavo atžalos nusidriekė per jūrą ir pasiekė Jazerą. Naikintojas užpuolė tavo vasaros vaisius ir vynuogyno derlių.

33. Džiaugsmas ir linksmybė dingo iš derlingų Moabo laukų. Aš pašalinau vyną iš spaustuvo, vyno mynėjas nebemina jo, džiaugsmo šūksnių negirdėti.

34. Šauksmas iš Hešbono pasiekia Elealę, jų aimanos girdimos iki Jahaco, o iš Coaro – iki Horonaimo ir Eglat Šelišijos. Ir Nimrimo vandenys išseks.

35. Aš pašalinsiu Moabe tą, – sako Viešpats, – kuris aukoja aukštumose, ir tą, kuris smilko savo dievams.

36. Mano širdis dejuoja kaip fleita dėl Moabo ir Kir Hereso žmonių. Jie neteko visų savo turtų, kuriuos turėjo.

37. Visų galvos nuskustos ir barzdos nukirptos; rankos suraižytos ir ant strėnų ašutinės.

38. Ant visų Moabo stogų ir aikštėse girdisi tik dejavimas. Aš sudaužiau Moabą kaip netinkamą indą, – sako Viešpats. –

39. Jie dejuos, sakydami: „Kaip sudaužytas, kaip sugėdintas Moabas!“ Jis taps pajuoka ir pasibaisėjimu visoms aplinkinėms tautoms.

40. Nes taip sako Viešpats: „Štai jis atskrenda kaip erelis ir ištiesia sparnus virš Moabo.

41. Miestai bus paimti, tvirtovės nugalėtos. Tą dieną Moabo karžygių širdys bus kaip gimdančių moterų.

42. Moabo tauta bus sunaikinta, nes ji didžiavosi prieš Viešpatį.

43. Išgąstis, duobė ir spąstai laukia jūsų, Moabo gyventojai, – sako Viešpats. –

44. Kas pabėgs nuo išgąsčio, įkris į duobę, kas išlips iš duobės, pateks į spąstus. Aš ištiksiu Moabą jų bausmės metu, – sako Viešpats. –

45. Bėgantys ir netekę jėgų sustos Hešbono pavėsyje. Bet ugnis veršis iš Hešbono ir liepsna iš Sihono ir praris Moabo kaktą ir triukšmadarių galvos vainiką.

46. Vargas tau, Moabai! Pražuvai, Kemošo tauta! Tavo sūnūs yra ištremti, tavo dukterys pateko į nelaisvę.

47. Bet Aš parvesiu Moabo ištremtuosius paskutinėmis dienomis“, – sako Viešpats. Toks yra Moabo teismas.