Jeremijo 49 LBDKAN

1. Apie Amoną. Taip kalba VIEŠPATS: „Argi neturi sūnų Izraelis? Nejau jam nėra įpėdinio? Kodėl gi Milkomas atėmė paveldą iš Gado, ir jo tauta apsigyveno Gado miestuose?

2. Todėl, tikėk manimi, ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai aš paskelbsiu karo šūkį prieš Amono Rabatą. Ji taps griuvėsių krūva, jos kaimai bus naikinami ugnimi. Izraelis paveldės tuos, kurie buvo atėmę iš jo paveldą, – sako VIEŠPATS. –

3. Klyk, Hešbone, nes Ajas buvo sunaikintas! Šaukite, Rabatos dukterys, apsijuoskite ašutine, raudokite, čaižykite save rimbais, nes Milkomas išeina į tremtį drauge su savo kunigais ir didžiūnais!

4. Kam didžiuojiesi savo galybe? Gęsta tavo galybė, maištingoji dukterie! Tu pasitikėjai savo turtais, sakydama: ‘Kas išdrįs žygiuoti prieš mane?’

5. Tikėk manimi, atvesiu prieš tave siaubą iš visų pusių, – tai Viešpaties, Galybių DIEVO, žodis, – būsite išblaškyti, kiekvienas sau, ir nebus kam suburti pabėgėlių.

6. Bet vėliau aš sugrąžinsiu Amono tremtinius“, – tai VIEŠPATIES žodis.

7. Apie Edomą. Taip kalba Galybių VIEŠPATS: „Argi nebėra išminties Temane, nejau protingieji nebeturi ką patarti, nejau išseko jų išmintis?

8. Bėkite, traukitės atgal, slėpkitės giliai olose, Dedano gyventojai! Atsiųsiu jam Ezavo pražūtį, kai ateisiu jo nubausti.

9. Jei vynuogių rinkėjai ateitų pas tave, tai argi nepaliktų jie išrankų? Jei vagys ateitų nakčia, tai net ir jie vogtų tik tiek, kiek norėtų!

10. Bet aš, aš pats apnuoginau Ezavą, atidengiau jo slaptuosius guolius; nebėra kur jam slėptis. Išnaikinti ir jo palikuonys, ir giminės, ir kaimynai; jo nebėra!

11. Palik savo našlaičius, aš juos išlaikysiu; tavo našlės tepasitiki manimi“.

12. Taip kalba VIEŠPATS: „Net tie, kurie nenusipelnė gerti taurę, turės ją išgerti! Nejau tu liksi nenubaustas? Nenubaustas tu neliksi, turi ją gerti!

13. Dargi pats savimi prisiekiau, – tai VIEŠPATIES žodis, – Bocra taps siaubo reginiu ir pajuokos daiktu, tyrais, keiksmažodžiu, o visi jos miestai – amžinais griuvėsiais“.

14. Gavau žinią iš VIEŠPATIES, pasiuntinys buvo pasiųstas tautoms: „Rinkitės! Žygiuokite prieš šią tautą! Stokite į mūšį!

15. Ak, tikėk manimi, padarysiu tave mažiausią tarp tautų, paniekintą tarp žmonių!

16. Siaubas, kurį sukėlei, ir tavo įžūli širdis apgavo tave, tave, gyvenančią Uolos plyšiuose, įsikibusią į kalno viršūnę. Nors kaip erelis aukštai sau lizdą krauni, nulaipinsiu tave žemyn“, – tai VIEŠPATIES žodis.

17. Edomas taps siaubo reginiu. Kiekvienas praeivis, matydamas visas jo žaizdas, baisėsis ir neteks žado.

18. „Kaip po Sodomos ir Gomoros bei jų kaimyninių miestų sunaikinimo, – sako VIEŠPATS, – nebebus ten jokio gyventojo. Joks žmogus nebesikurs ten gyventi!

19. Žiūrėk! Kaip liūtas, kuris ateina iš tankmės palei Jordaną į saugią ganyklą, aš staiga juos iš ten išvaikysiu ir pavesiu ją savo išrinktajam! Juk kas man prilygs? Kas patrauks mane į teismą? Koks ganytojas galėtų prieš mane atsilaikyti?“

20. Todėl klausykitės apie VIEŠPATIES užmojį, kaip jis užsimojo prieš Edomą, ką nusprendė dėl Temano gyventojų: „Ak, tikrai jie išvarys net kaimenės mažylius, net jų pačių avidė apstulbs dėl jų likimo!“

21. Nuo jų kritimo trenksmo drebės žemė, ir jų klyksmo aidas bus girdėti prie Nendrių jūros.

22. Tikėk manimi! Kaip erelis jis pakils ir šaus žemyn, išskleidęs sparnus virš Bocros. Tą dieną Edomo galiūnų drąsa bus kaip drąsa moters gimdymo skausmuose. Apie Damaską.

23. Hamatas ir Arpadas priblokšti, nes juos pasiekė bloga žinia. Jie blaškosi, tirpdami iš baimės, kaip negalinti nurimti jūra.

24. Damaskas nusilpo, apsigręžė bėgti, jį apėmė siaubas. Jį pagavo nerimas ir skausmai kaip gimdančią moterį.

25. Koks apleistas tas mano šlovės miestas, ta mano linksmybės tvirtovė!

26. „Tikrai jo jauni vyrai kris jo aikštėse, ir visi jo kariai bus nutildyti tą dieną, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis. –

27. Ant Damasko sienų užkursiu ugnį, ji praris Ben Hadado tvirtoves“.

28. Apie Kedarą ir Hacoro karalystes, kurias nugalėjo Babilono karalius Nebukadnecaras, taip kalba VIEŠPATS: „Pakilkite, žygiuokite prieš Kedarą, sunaikinkite rytiečius!

29. Pasigrobkite jų palapines ir kaimenes, palapinių dangas ir reikmenis. Išsiveskite jų kupranugarius ir šaukite: ‘Siaubas visur!’

30. Bėkite! Sprukite toli, slėpkitės giliai olose, Hacoro gyventojai, – tai VIEŠPATIES žodis, – nes Babilono karalius Nebukadnecaras užsimojo prieš jus, apsisprendė prieš jus!

31. Pakilkite! Žygiuokite prieš tautą, gyvenančią jaukiai ir saugiai, – tai VIEŠPATIES žodis, – ji neturi nei vartų, nei velkių, ji gyvena viena nuošaliai.

32. Jų kupranugariai taps grobiu, jų gausios galvijų bandos – karo laimikiu. Atiduosiu vėjams tuos vyrus skustais smilkiniais, siųsiu jiems pražūtį iš visų pusių! – tai VIEŠPATIES žodis. –

33. Hacoras taps šakalų lindyne, amžina dykyne. Niekas ten nebegyvens, joks žmogus nebesikurs ten gyventi“.

34. VIEŠPATIES žodis pranašui Jeremijui apie Elamą Judo karaliaus Zedekijo valdymo pradžioje.

35. Taip kalba Galybių VIEŠPATS: „Tikėk manimi! Sulaužysiu Elamo lanką, jų galybės pagrindą.

36. Atvesiu Elamui keturis vėjus iš keturių dangaus skliauto kraštų. Vėtysiu juos visais šiais vėjais, kol nebeliks tautos, neturinčios Elamo benamių.

37. Padarysiu, kad elamitai drebės nuo savo priešų, nuo ieškančių jų gyvybės. Užtrauksiu jiems nelaimę, savo degantį įniršį, – tai VIEŠPATIES žodis. – Siųsiu jiems iš paskos kalaviją, kol visiškai juos sunaikinsiu.

38. Elame pasistatysiu sostą, sunaikinsiu jų karalių ir didžiūnus, – tai VIEŠPATIES žodis. –

39. Bet dienų pabaigoje aš sugrąžinsiu Elamo tremtinius“, – tai VIEŠPATIES žodis.