Jeremijo 50 KBV

1. Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui apie Babiloną ir chaldėjų kraštą:

2. „Paskelbkite tautoms, iškelkite vėliavas, neslėpkite, kad Babilonas paimtas, Belis paniekintas, Merodachas sunaikintas! Jų stabai išniekinti, atvaizdai sudaužyti.

3. Iš šiaurės prieš jį ateina tauta. Ji pavers kraštą dykyne; žmonės ir gyvuliai jame nebegyvens, pabėgs iš jo.

4. Tuomet sugrįš Izraelio ir Judo vaikai, – sako Viešpats. – Jie eis verkdami ir ieškos Viešpaties, savo Dievo.

5. Jie klaus kelio į Sioną ir gręš savo veidus į ten, sakydami: „Eikime, glauskimės prie Viešpaties amžina sandora, kuri nebus užmiršta!“

6. Mano tauta tapo paklydusia banda. Ganytojai ją suvedžiojo ir paklaidino kalnuose. Jie ėjo per kalnus bei kalvas ir užmiršo savo poilsio vietą.

7. Kas juos sutiko, rijo juos. Jų priešai sakė: „Mes tuo nenusikaltome. Izraelitai nusikalto Viešpačiui, teisingumo buveinei, ir Viešpačiui, savo tėvų vilčiai.“

8. Skubėkite iš Babilono, traukitės iš chaldėjų krašto! Būkite kaip ožiai bandos priekyje.

9. Aš sukelsiu prieš Babiloną daug galingų tautų ir atvesiu jas iš šiaurės. Jos išsirikiuos ir nugalės jį. Visos jų strėlės – įgudusio kario rankose, jos pasiekia tikslą.

10. Chaldėja taps grobiu, jos priešai prisiplėš turto užtektinai, – sako Viešpats, –

11. nes jūs džiaugėtės ir didžiavotės, mano paveldo grobėjai, šokinėjote kaip veršiai ant žolės ir baubėte kaip jaučiai.

12. Jūsų motina bus išniekinta ir sugėdinta. Ji bus paskutinė tarp tautų, virs dykyne, sausa žeme, dykuma.

13. Dėl Viešpaties rūstybės ji bus negyvenama ir visiškai tuščia. Kiekvienas, praeinantis pro Babiloną, stebėsis ir švilps dėl jo nelaimės.

14. Išsirikiuokite aplink Babiloną, įtempkite lankus prieš jį, šaukite, negailėkite strėlių, nes jis nusikalto Viešpačiui.

15. Skelbkite visur, kad jis paimtas. Jo apsaugos pylimas krito, sienos nugriautos. Tai Viešpaties kerštas jam už jo darbus.

16. Išnaikinkite Babilone sėjėją ir pjovėją. Karui siaučiant, kiekvienas bėgs į savo kraštą, pas savo tautą.

17. Izraelis yra kaip išsklaidytos avys, kurias išvaikė liūtai. Pirmasis jį rijo Asirijos karalius, o po to Babilono karalius Nebukadnecaras sutraiškė jo kaulus.“

18. Todėl taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: „Aš nubausiu Babilono karalių ir jo kraštą, kaip nubaudžiau Asirijos karalių.

19. Izraelį Aš parvesiu atgal į savo kraštą. Jis ganysis Karmelyje ir Bašane, pasisotins Efraimo kalnyne bei Gileade.

20. Tuo metu ieškos Izraelio kaltės ir Judo nuodėmės, bet jų neras, nes Aš atleisiu jiems ir jų nesunaikinsiu, – sako Viešpats. –

21. Žygiuok prieš Merataimų ir Pekodo kraštų gyventojus! Žudyk ir naikink, – sako Viešpats, – daryk taip, kaip tau įsakiau!

22. Krašte girdėti šauksmai kovos ir didelio sunaikinimo.

23. Visos žemės kūjis pats sudaužytas ir sutrupėjęs. Babilonas tapo dykyne tarp tautų.

24. Babilone, Aš stačiau tau spąstus ir sugavau tave. Tu to nepastebėjai, bet buvai surastas ir sugautas, nes kovojai prieš Viešpatį.

25. Viešpats atidarė savo ginklų sandėlį ir ištraukė savo rūstybės ginklus, nes tai yra Viešpaties, kareivijų Dievo, darbas chaldėjų krašte.

26. Pakilkite prieš jį, visi kraštai, atidarykite jo grūdų sandėlius, supilkite viską į krūvas ir sunaikinkite – tenelieka nieko.

27. Išžudykite jo veršius, teeina jie į skerdyklą. Vargas jiems! Atėjo jų aplankymo diena.

28. Štai pabėgėliai iš Babilono krašto! Jie praneša Sione apie Viešpaties kerštą, apie mūsų Dievo kerštą dėl Jo šventyklos.

29. Surinkite šaulius prieš Babiloną. Apsupkite jį taip, kad nė vienas neištrūktų! Atmokėkite jam pagal jo darbus; ką jis darė, jam darykite, nes jis didžiavosi prieš mane, Izraelio Šventąjį.

30. Jo jaunuoliai kris gatvėse ir visi jo kariai bus sunaikinti tą dieną, – sako Viešpats. –

31. Aš esu prieš tave, tu išdidusis! – sako Viešpats. – Atėjo tavo aplankymo metas.

32. Išdidusis suklups ir kris, nė vienas jo nepakels. Aš įžiebsiu jo miestuose ugnį, kuri suris viską aplinkui.“

33. Kareivijų Viešpats sako: „Prispausti yra Izraelio ir Judo vaikai. Tie, kurie juos išvedė į nelaisvę, laiko juos ir nė nemano jų paleisti.

34. Jų Atpirkėjas yra stiprus, kareivijų Viešpats yra Jo vardas. Jis rūpinsis jų byla ir suteiks kraštui ramybę, bet privers drebėti Babilono gyventojus.

35. Kardas chaldėjams, – sako Viešpats, – ir Babilono gyventojams, jo kunigaikščiams ir išminčiams!

36. Kardas jo žyniams, kurie taps kvaili, ir kariams, kad išsigąstų.

37. Kardas žirgams, kovos vežimams ir samdytiems kariams, kurie taps kaip moterys. Kardas jo turtams, kurie taps grobiu!

38. Sausra išdžiovins jo vandenis, ir jie išdžius. Tai drožtų atvaizdų kraštas, per savo stabus jie sukvailėjo.

39. Todėl ten gyvens laukiniai dykumų žvėrys, šakalai ir stručiai; Babilonas niekados nebus apgyvendintas nė atstatytas.

40. Kaip Dievas sunaikino Sodomą, Gomorą ir jų aplinkinius miestus, –sako Viešpats, – taip ir Babilonas bus sunaikintas, niekas jame negyvens.

41. Galinga tauta ateina iš šiaurės ir daug karalių – iš žemės pakraščių.

42. Jie ginkluoti lankais ir ietimis, žiaurūs ir negailestingi. Jie atūžia kaip jūra, joja ant žirgų, pasirengę kovai prieš tave, Babilono dukra!

43. Babilono karalius, išgirdęs apie juos, nuleido rankas; jį apėmė baimė ir skausmai tarsi gimdyvę.

44. Štai jis ateis kaip liūtas iš Jordano tankynės prieš stipriųjų buveinę, bet Aš jį nuvysiu nuo jos. Ir kas yra tas išrinktasis, kurį galėčiau paskirti virš jos? Kas yra man lygus, kas paduos mane į teismą? Ir kas yra tas ganytojas, kuris atsilaikys prieš mane?

45. Štai Viešpaties nutarimas Babilonui ir sprendimas chaldėjų kraštui. Iš tiesų net menkiausi iš bandos juos ištrems ir jų buveinės liks apleistos.

46. Babilono paėmimo triukšmas sudrebins žemę, ir jų šauksmą išgirs visos tautos.“