Jeremijo 51 KBV

1. Taip sako Viešpats: „Aš pažadinsiu prieš Babilono ir Chaldėjos gyventojus naikinantį vėją.

2. Aš siųsiu į Babiloną vėtytojus. Jie vėtys jį ir ištuštins šalį. Nelaimės dieną ji bus apsupta iš visų pusių.

3. Šauliai, įtempkite lankus, šarvuotieji, pakilkite. Nesigailėkite jos jaunuolių ir sunaikinkite visą jos kariuomenę.

4. Žuvusieji ir sunkiai sužeisti chaldėjų krašte gulės gatvėse.

5. Izraelio ir Judo neatstūmė jų Dievas, kareivijų Viešpats, nors jų kraštas yra pilnas nusikaltimų prieš Izraelio Šventąjį.

6. Bėkite iš Babilono, gelbėkitės, nežūkite dėl jo nusikaltimų. Tai Viešpaties keršto diena, ir Jis atlygins jam už jo darbus.

7. Babilonas buvo auksinė taurė Viešpaties rankoje, nugirdžiusi visą žemę. Jos vyno gėrė tautos, todėl jos išprotėjo.

8. Babilonas krito, jis sutriuškintas. Apraudokite jį, atneškite balzamo jo žaizdoms, gal jis pagis?“

9. Mes gydėme Babiloną, bet jis nepagijo. Palikime jį ir grįžkime kiekvienas į savo kraštą. Jo teismas pasiekė dangų, pakilo iki debesų.

10. Viešpats iškėlė mūsų teisumą. Eikime ir pasakokime Sione, ką Viešpats, mūsų Dievas, padarė.

11. Aštrinkite strėles, imkite skydus! Viešpats sukėlė medų karalius, nes Jo sumanymas yra sunaikinti Babiloną. Tai Viešpaties kerštas dėl šventyklos.

12. Iškelkite vėliavą prieš Babilono sienas, sustiprinkite sargybą, paruoškite pasalas. Ką Viešpats nusprendė, tai ir padarys Babilono gyventojams.

13. Tu, kuris gyveni prie gausių vandenų ir turi gausybę turtų, atėjo tavo galas, prisipildė tavo godumo saikas.

14. Kareivijų Viešpats savimi prisiekė: „Tave užplūs žmonės kaip skėriai ir pakels prieš tave savo balsus.“

15. Jis savo jėga sukūrė žemę, savo išmintimi padėjo pasaulio pamatą ir savo supratimu ištiesė dangų.

16. Jo balso klauso vandenys danguose, Jis pakelia garus nuo žemės pakraščių. Jis siunčia žaibus su lietumi, paleidžia vėją iš savo sandėlių.

17. Kiekvienas žmogus, neturintis pažinimo, yra kvailas. Kiekvienas amatininkas bus sugėdintas dėl savo drožinių, jų lieti atvaizdai – apgaulė, juose nėra alsavimo.

18. Jie yra beprasmiai, paklydimo darbai. Jie pražus aplankymo dieną.

19. Visai kitokia yra Jokūbo dalis, nes Jis yra visa ko Kūrėjas, Izraelis yra Jo paveldas. Kareivijų Viešpats yra Jo vardas.

20. „Tu esi mano kūjis ir kovos ginklas. Tavimi sudaužysiu tautas ir sunaikinsiu karalystes.

21. Tavimi sudaužysiu žirgą ir raitelį, kovos vežimą ir jame esantį.

22. Tavimi sudaužysiu vyrą ir moterį, tavimi sudaužysiu seną ir jauną, tavimi sudaužysiu jaunuolį ir mergaitę,

23. tavimi sudaužysiu piemenį ir bandą, tavimi sudaužysiu artoją ir jungą su gyvuliais, tavimi sudaužysiu kunigaikščius ir valdovus.

24. Bet Aš atlyginsiu Babilonui ir visiems Chaldėjos gyventojams jūsų akivaizdoje už jų piktybes, padarytas Sione, – sako Viešpats. –

25. Štai Aš esu prieš tave, o naikinantis kalne! – sako Viešpats. – Tu sunaikinai visą žemę. Aš ištiesiu savo ranką prieš tave, nuritinsiu tave nuo uolų ir paversiu tave išdegusiu kalnu.

26. Tavo akmenų nenaudos nei kampams, nei pamatams. Tu būsi amžina dykyne, – sako Viešpats. –

27. Iškelkite vėliavą, trimituokite trimitais tarp tautų, parenkite tautas prieš jį. Sušaukite prieš jį Ararato, Minio ir Aškenazo karalystes. Paskirkite kariuomenei vadą ir surinkite tiek karių kaip skėrių laukuose.

28. Pasiruoškite kovai kartu su medų karaliais, valdovais, kunigaikščiais ir visais jų valdžioje esančiais kraštais.

29. Žemė drebės ir sielvartaus, nes Babilonui bus įvykdytas Viešpaties sprendimas. Babilono kraštas taps tuščias ir negyvenamas.“

30. Babilono kariai nebeina į kovą. Jie sėdi tvirtovėse, jų jėgos išseko, jie tapo kaip moterys. Jų gyvenvietės dega, vartai išlaužti.

31. Šauklys sutinka bėgūną, pasiuntinys sutinka pasiuntinį. Jie neša žinią Babilono karaliui, kad jo miestas paimtas:

32. brastos užimtos, įtvirtinimai dega, kariai apimti panikos.

33. Kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, sako: „Babilono dukra yra kaip klojimas kūlimo metu. Dar valandėlė, ir derliaus metas ateis.“

34. „Nebukadnecaras, Babilono karalius, ėdė mane ir naikino, paliko mane kaip tuščią indą. Jis prarijo mane kaip slibinas. Pripildęs savo pilvą mano gardumynais, mane išstūmė.

35. Man ir mano žmonėms padaryta skriauda tekrinta ant Babilono“, – sakys Siono gyventojai. „Mano kraujas tekrinta ant Chaldėjos“, – sakys Jeruzalė.

36. Viešpats sako: „Aš ginsiu tavo bylą ir atkeršysiu už tave. Aš išdžiovinsiu Babilono vandenis, jo šaltiniai išseks.

37. Babilonas pavirs griuvėsių krūva šakalams gyventi, vieta pasibaisėjimo ir pajuokos, be gyventojų.

38. Jie riaumos kaip liūtai, staugs kaip liūtų jaunikliai.

39. Jiems įsiaudrinus paruošiu puotą: Aš nugirdysiu juos, kad jie pralinksmėtų, užmigtų amžinu miegu ir neatsikeltų, – sako Viešpats. –

40. Aš juos nuvesiu į skerdyklą kaip avinėlius, avinus ir ožius.

41. Krito Šešachas, pasaulio puošmena! Babilonas tapo siaubu tautoms!

42. Jūra įsiveržė į Babiloną, daugybė bangų užliejo jį.

43. Jo miestai virto dykyne, išdžiūvusia žeme, kurioje niekas negyvena ir joks žmogus per ją nekeliauja.

44. Aš nubausiu Belį Babilone ir išplėšiu iš jo gerklės, ką jis prarijo. Tautos nebeplauks pas jį. Babilono sienos krito.

45. Išeik iš jo, mano tauta! Kiekvienas gelbėkite savo gyvybę nuo degančios Viešpaties rūstybės.

46. Nenusiminkite, neišsigąskite gandų, kurie kas metai sklis krašte apie neramumus ir valdovų tarpusavio kovas.

47. Ateina laikas, kai Aš teisiu Babilono stabus, visas kraštas bus sugėdintas, o jo gyventojai bus išžudyti.

48. Tada dangus, žemė ir visa, kas juose yra, džiaugsmingai giedos apie žūtį Babilono, kurį užims iš šiaurės atėjęs naikintojas.

49. Kaip Babilono ranka žudė Izraelyje, taip visoje Babilono šalyje kris nužudytieji.

50. Jūs, kurie ištrūkote nuo kardo, eikite, nestovėkite vietoje, ir, toli būdami, atsiminkite Viešpatį ir Jeruzalę.“

51. Mes susigėdome, girdėdami pajuokas; gėda apdengė mūsų veidus, kai svetimi atėjo į šventąją vietą Viešpaties namuose.

52. „Ateis diena, kai Aš nuteisiu jų drožinius, – sako Viešpats, – tuomet visame krašte vaitos sužeistieji.

53. Jei Babilonas pakiltų iki dangaus ir savo pilis pastatytų iki debesų, mano siųstas naikintojas užklups jį“, – sako Viešpats.

54. Klyksmo garsai kyla iš Babilono, baisus sunaikinimas Chaldėjos krašte,

55. nes Viešpats plėšia Babiloną ir tildo jo galingą balsą, nors jo bangos šniokščia kaip galingi vandenys, girdimi jų triukšmingi balsai.

56. Priešas veržiasi į Babiloną; jo kariai patenka į nelaisvę, jų lankai sulaužyti. Viešpats, atlygio Dievas, tikrai atlygins.

57. „Aš nugirdysiu Babilono kunigaikščius, išminčius, valdovus, karo vadus ir karius. Jie užmigs amžinu miegu ir nepabus“, – sako Karalius, kurio vardas – kareivijų Viešpats.

58. „Plačioji Babilono siena bus sulyginta su žeme ir aukštieji vartai sudeginti. Tautos vargo veltui, giminės dirbo ir statė ugniai“, – sako kareivijų Viešpats.

59. Pranašo Jeremijo žodis Serajai, Machsėjos sūnaus Nerijos sūnui, kai jis lydėjo Zedekiją, Judo karalių, jo ketvirtais karaliavimo metais į Babiloną. Seraja buvo žymus kunigaikštis.

60. Jeremijas užrašė į knygą visas nelaimes, kurios ištiks Babiloną, visus žodžius, kurie parašyti prieš Babiloną.

61. Jeremijas sakė Serajai: „Nuvykęs į Babiloną, perskaityk visus šiuos žodžius

62. ir sakyk: „Viešpatie, Tu grasinai šitą vietą taip sunaikinti, kad čia nebebūtų nieko: nei žmonių, nei gyvulių, ir ji liktų amžina dykyne.“

63. Perskaitęs šią knygą, pririšk prie jos akmenį ir įmesk ją į Eufrato upę,

64. sakydamas: „Taip įvyks su Babilonu. Jis paskęs ir nebepakils dėl visų nelaimių, kurias Viešpats jam siųs.“ Tiek Jeremijo žodžių.