Jeremijo 9 KBV

1. O, kad mano galva būtų vandens šaltinis, ir akys – ašarų versmė, kad dieną ir naktį galėčiau apraudoti savo tautos užmuštuosius!

2. Jei dykumoje turėčiau pastogę keliaujantiems, palikčiau savo tautą ir eičiau ten! Nes jie visi svetimauja – neištikimųjų gauja.

3. „Jie sulenkia savo liežuvį melui kaip lanką. Jie nekovoja už tiesą žemėje. Jie eina iš pikto į pikta, o manęs nepažįsta, – sako Viešpats. –

4. Saugokitės artimo, nepasitikėkite broliu, nes brolis elgiasi klastingai, o artimas skleidžia šmeižtus.

5. Jie apgaudinėja vienas kitą, nekalba tiesos. Jie išmokė savo liežuvius kalbėti melą, elgiasi suktai, kol pavargsta.

6. Tu gyveni apsuptas klastų. Dėl savo klastų jie atsisako mane pažinti“, – sako Viešpats.

7. Todėl taip sako kareivijų Viešpats: „Aš juos išlydysiu ir mėginsiu, nes kaip kitaip galėčiau pasielgti su tokia tauta?

8. Jų liežuvis yra mirtina strėlė, jų žodžiai – klasta. Jie taikiai kalba su savo artimu, bet savo širdyje spendžia jam žabangus.

9. Ar dėl to neturėčiau jų bausti? – sako Viešpats. – Ar šitokiai tautai neturėčiau atkeršyti?“

10. Dėl kalnų verksiu ir dejuosiu, dėl ganyklų raudosiu, nes jos sunaikintos; niekas nebekeliauja per juos, nebesigirdi ir galvijų balso. Net padangių paukščiai ir žvėrys pasitraukė.

11. „Aš padarysiu Jeruzalę akmenų krūva, šakalų lindyne ir Judo miestus paversiu negyvenama dykuma.“

12. Kas yra toks išmintingas, kad tai suprastų? Kam Viešpats kalbėjo, kad jis tai paskelbtų, kodėl šalis sunaikinta lyg dykuma, per kurią niekas nebekeliauja?

13. Viešpats tarė: „Kadangi jie atmetė mano įstatymą, kurį jiems daviau, nepakluso mano balsui ir nesielgė pagal jį,

14. bet sekė savo širdies užgaidas ir Baalą, kaip jų tėvai juos mokė,

15. todėl Aš juos valgydinsiu metėlėmis, girdysiu karčiu vandeniu

16. ir išsklaidysiu tarp tautų, kurių nepažino nei jie, nei jų tėvai. Iš paskos pasiųsiu kardą, kol juos visai sunaikinsiu.“

17. Taip sako kareivijų Viešpats: „Pašaukite raudotojų, kad jos ateitų,

18. kad jos atskubėtų ir giedotų raudą apie mus, o mes susigraudinę verktume.“

19. Rauda girdėti iš Siono: „Mes sunaikinti, visai sugėdinti! Mes turime palikti gimtinę, mūsų gyvenvietės sunaikintos.“

20. Klausykitės jūs, moterys, Viešpaties žodžio ir priimkite Jo pamokymą. Mokykite savo dukteris raudoti ir kaimynes apverkti.

21. Mirtis įėjo pro langus, įsilaužė į mūsų namus. Ji žudo vaikus gatvėse, jaunuolius aikštėse.

22. Taip sako Viešpats: „Žmonių lavonai bus išmėtyti kaip mėšlas laukuose, kaip pėdai pjovėjui už nugaros. Ir niekas jų nesurinks.“

23. Taip sako Viešpats: „Išmintingasis tenesigiria savo išmintimi, stiprusis – savo stiprybe, o turtingasis – savo turtais.

24. Kas nori girtis, tegul giriasi, kad supranta ir pažįsta mane, kad Aš – Viešpats, kuris vykdau malonę, teismą ir teisingumą žemėje, nes tai man patinka“, – sako Viešpats.

25. „Ateis dienos, kai Aš bausiu visus apipjaustytuosius ir neapipjaustytuosius:

26. Egiptą, Judą, Edomą, Amoną, Moabą ir visus, gyvenančius dykumoje. Nes visos šios tautos yra neapipjaustytos ir Izraelis yra neapipjaustytos širdies“, – sako Viešpats.