Jobo 12 KBV

1. Jobas atsakydamas tarė:

2. „Iš tikrųjų jūs esate žmonės, su kuriais išmintis mirs!

3. Aš turiu supratimą kaip ir jūs ir nesu už jus menkesnis. O kas viso to nežino?

4. Mano artimas išjuokia mane. Aš šaukiausi Dievo, ir Jis mane išklausė, o jūs juokiatės iš teisaus ir doro žmogaus.

5. Tas, kuris saugus, paniekina žiburį, paruoštą tam, kurio koja paslysta.

6. Plėšikų palapinės pilnos ir Dievą rūstinantys saugūs, ir Dievas atidavė viską į jų rankas.

7. Paklausk žvėrių, jie tave pamokys, ir padangių paukščių – jie tau pasakys.

8. Kalbėk žemei, ji tau patars, jūros žuvys paaiškins tau.

9. Kas iš viso to nepažins, kad Viešpaties ranka tai padarė?

10. Jo rankoje yra kiekvieno gyvio siela ir kiekvieno žmogaus kvapas.

11. Ausis skiria žodžius, burnajaučia maisto skonį.

12. Su senoliais – išmintis, ir ilgaamžiai turi supratimą.

13. Su Juo išmintis ir galia, Jis išmano ir pamoko.

14. Jei Jis sugriauna, niekas nebegali atstatyti; jei Jis uždaro žmogų, niekas nebeatidaro.

15. Kai Jis sulaiko vandenis, jie išdžiūsta; kai siunčia juos, sunaikina žemę.

16. Jis yra galingas ir išmintingas, Jo žinioje apgavikas ir apgautasis.

17. Krašto patarėjams jis atima išmintį, o teisėjus padaro kvailus.

18. Jis atpalaiduoja karalių pančius ir sujuosia jų strėnas diržu.

19. Jis atima kunigaikščiams garbę ir nuverčia galinguosius.

20. Jis nutildo patikimus kalbėtojus, o iš vyresniųjų atima supratimą.

21. Jis lieja paniekinimą ant kunigaikščių ir susilpnina galiūnų jėgas.

22. Jis atidengia, kas paslėpta tamsoje, ir iškelia švieson mirties šešėlį.

23. Jis iškelia tautas ir jas sunaikina; išsklaido ir vėl surenka.

24. Jis aptemdo protą tautų vadams, ir jie klaidžioja dykumoje be jokio kelio,

25. jie grabalioja tamsoje ir blaškosi kaip girti.“