Jobo 13 KBV

1. „Mano akys viską matė, ausys girdėjo ir suprato.

2. Kiek jūs žinote, tiek ir aš žinau, aš nesu menkesnis už jus.

3. Norėčiau kalbėti su Visagaliu ir ginčytis su Dievu.

4. Jūs esate melo kalviai, niekam tikę gydytojai.

5. Jei jūs tylėtumėte, tuo parodytumėte savo išmintį.

6. Pasiklausykite mano svarstymų, įsidėmėkite mano žodžius.

7. Ar kalbėsite nedorai už Dievą ir sakysite melą už Jį?

8. Ar, būdami šališki, norite ginti Dievą?

9. Ar bus gerai, kai Jis jus ištirs? Ar pasijuoksite iš Dievo kaip iš žmogaus?

10. Jis jus tikrai sudraus, jei būsite užslėpę šališkumą.

11. Ar Jo didybė jūsų negąsdins? Ar Jo baimė jūsų neapims?

12. Jūsų kalbos tarsi pelenai, o jūsų kūnai kaip molis.

13. Nutilkite ir leiskite man kalbėti, kad ir kas nutiktų.

14. Kam aš draskau dantimis savo kūną ir rankose nešioju savo sielą?

15. Jei Jis mane ir nužudys, aš Juo pasitikėsiu ir išlaikysiu savo kelius Jo akivaizdoje.

16. Jis bus mano išgelbėjimas, nes veidmainis nepasirodys Dievo akivaizdoje.

17. Atidžiai klausykite mano kalbos ir savo ausimis išgirskite mano pasiteisinimą.

18. Štai aš iškėliau savo bylą, nes žinau, kad būsiu išteisintas.

19. Kas galėtų mane kaltinti? Jei aš nutilčiau, atiduočiau savo dvasią.

20. Nedaryk man dviejų dalykų, tada nesislėpsiu nuo Tavęs:

21. atitrauk nuo manęs savo ranką ir negąsdink manęs.

22. Tada Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; arba leisk man kalbėti ir atsakyk man.

23. Kiek nusikaltimų ir nuodėmių padariau? Parodyk man mano kaltes ir nuodėmes.

24. Kodėl slepi savo veidą ir mane laikai priešu?

25. Kodėl rodai savo jėgą prieš vėjo blaškomą lapą ir persekioji sausą šiaudą?

26. Tu rašai prieš mane karčius dalykus ir baudi už jaunystės nuodėmes;

27. Tu įtveri mano kojas į šiekštą, seki visus mano žingsnius ir takus.

28. Esu sunaikintas kaip puvėsis, kaip drabužis, suėstas kandžių.“