Jobo 15 KBV

1. Temanas Elifazas atsakydamas tarė:

2. „Ar išmintingas žmogus turėtų kalbėti tuščius žodžius ir pripildyti savo vidurius rytų vėjo?

3. Ar jis kalba netinkamus žodžius ir sako tai, kas neatneša nieko gero?

4. Tu atmetei baimę ir nesivaržai, kalbėdamas prieš Dievą.

5. Tavo lūpos kalba apie tavo kaltę ir tu pasirinkai klastingą liežuvį.

6. Tavo paties burna pasmerkia tave, o ne aš, tavo paties lūpos liudija prieš tave.

7. Bene tu esi pirmas gimęs žmogus, sutvertas pirma kalnų?

8. Ar tu girdėjai Dievo paslaptis ir turi visą išmintį?

9. Ką žinai, ko mes nežinome? Ką supranti, ko mes nesuprantame?

10. Tarp mūsų yra ilgaamžių ir žilagalvių, senesnių už tavo tėvą.

11. Ar tau neužtenka Dievo paguodos? Ar turi kokią paslaptį?

12. Kodėl tavo širdis tave nunešė į šalį ir prieš ką merki savo akį?

13. Kodėl nukreipi savo dvasią prieš Dievą ir leidi tokiems žodžiams išeiti iš tavo lūpų?

14. Kas yra žmogus, kad būtų tyras; tas, kuris gimęs iš moters, kad būtų teisus?

15. Jis nepasitiki savo šventaisiais ir dangūs nėra tyri Jo akivaizdoje,

16. tuo labiau bjaurus ir purvinas žmogus, kuris geria nedorybę kaip vandenį.

17. Klausyk manęs, aš tave pamokysiu, ką patyriau, pasakysiu,

18. ką išminčiai skelbė, sužinoję iš savo tėvų, ir nenuslėpė.

19. Jiems vieniems buvo atiduota žemė ir joks svetimšalis nevaikščiojo tarp jų.

20. Nedorėlis kenčia per visas savo dienas, metų skaičius paslėptas nuo prispaudėjo.

21. Baisūs garsai jo ausyse, taikos metu jį užklumpa naikintojas.

22. Jis nesitiki ištrūkti iš tamsos, jis –paskirtas kardui.

23. Jis klaidžioja, ieškodamas duonos. Bet kur ji? Jis žino, kad jo laukia tamsi diena.

24. Jį gąsdina vargas ir pavojus, jie nugalės jį kaip karalius, pasiruošęs kovai.

25. Nes jis grasina Dievui, kėsinasi į Visagalį,

26. su skydu rankoje puola Jį.

27. Jo veidas padengtas riebalais, jis pats aptekęs taukais.

28. Jis gyvena sugriautuose miestuose, namuose, kuriuose niekas negyvena, kurie skirti nugriauti.

29. Jis nepraturtės, jo nuosavybė neišliks; jo turtai nepasklis po žemę.

30. Jis neištrūks iš tamsos, jo šakas sudegins liepsna, nuo Jo burnos kvėptelėjimo jis pranyks.

31. Tenepasitiki apsigaudamas tuštybe, nes tuštybe bus jam atlyginta.

32. Jis pražus ne laiku ir jo šakos nežaliuos.

33. Jo neprinokusios vynuogės nukris, nubyrės kaip alyvmedžio žiedai.

34. Veidmainių susirinkimas bus nevaisingas, ir ugnis sudegins kyšių ėmėjų palapines.

35. Jie pastoja piktu sumanymu ir pagimdo blogį; jų pilvas atneša klastą.“