Jobo 15 LBDKAN

1. Tada Elifazas Temanas atsakydamas tarė:

2. „Argi išmintingas žmogus turėtų atsakyti vėjų kalba ir prisipildyti rytų vėjo?

3. Argi jis turėtų įrodinėti tauškalais, jokios vertės neturinčiais žodžiais?

4. Tu net Dievo baimę atmeti ir nuo maldos Dievui susilaikai.

5. Tavo kaltė pamoko tavo burną, užtat tu ir renkiesi suktą kalbą.

6. Ne aš, bet tavo paties burna tave pasmerkia, tavo lūpos prieš tave liudija.

7. Argi tu žmonijos pirmagimis? Nejau buvai sukurtas anksčiau už kalvas?

8. Argi klauseisi Dievo taryboje? Nejau vien sau priskiri išmintį?

9. Ką tu žinai, ko mes nežinome, arba ką supranti, kas mums neaišku?

10. Mūsų pusėje – seni žilagalviai vyrai, kur kas senesni už tavo tėvą.

11. Argi tau per maža Dievo paguodos – žodžio, kad jis švelniai su tavimi elgiasi?

12. Kas atėmė iš tavęs širdį, kodėl apsiblausė tavo akys,

13. kad atgręži savo dvasią prieš Dievą ir leidi sau taip šnekėti?

14. Kas tas mirtingasis, kad galėtų būti švarus, ar gimusis iš moters, kad galėtų būti teisus Dievo akyse?

15. Dievas nepasitiki net savo šventaisiais, net dangus jam atrodo nešvarus.

16. Tad ką ir sakyti apie tą nepakenčiamą ir pagedusį žmogų, geriantį nedorybes kaip vandenį!

17. Aš tau parodysiu, jei manęs klausysiesi, ir paaiškinsiu tau, ką mačiau.

18. Išminčiai mane išmokė, o jie buvo ištikimi savo protėviams,

19. kuriems vieniems Dievas davė šį kraštą; jokie svetimšaliai tarp jų nesimaišė.

20. Nedoras žmogus raitosi kančioje per visas savo dienas. Engėjui skirti metai suskaičiuoti.

21. Siaubo klyksmas aidi jo ausyse; ramybės metu užklumpa jį plėšikai.

22. Vilties sugrįžti iš tamsybės jis neturi; kalavijas įžūliai žiūri jam į akis.

23. Jis bastosi, ieškodamas duonos, klausinėdamas: ‘Kur ji?’ Jis žino, kad tamsybės diena jam parengta.

24. Nerimas ir skausmas jam kelia baimę, pribloškia kaip karalių, pasirengusį mūšiui.

25. Juk jis kėlė ranką prieš Dievą ir drįso įžeisti Visagalį,

26. įžūliai jį puldamas su savo stambiu gaubtu skydu.

27. Aptukęs jo veidas, nuo lašinių išsipūtęs juosmuo.

28. Jis gyvens sugriautuose miestuose, namuose, kuriuose niekas nebegyvens, nes jiems skirta tapti griuvėsių krūvomis.

29. Turtingas jis nebus; jo turtai neišliks, nes jis neįleis šaknų į žemę.

30. Nuo mirties tamsybės jis nepabėgs, bus kaip medis, kurio atžalas nusvilins liepsna; jis mirs nuo Dievo burnos kvėptelėjimo.

31. Tenepasitiki jis tuščiais įsikalbėjimais apgaudinėdamas save, nes tuščia apgaulė bus jo atlygis.

32. Nuvys jis pirma laiko, ir jo šakos daugiau nebesužaliuos.

33. Nubarstys jis savo neprinokusias vynuoges tarsi vynmedis ir numes savo žiedus tarsi alyvmedis.

34. Juk nedorųjų giminė nėra vaisinga, ir ugnis suryja kyšininkų palapines.

35. Juk jie sumano kėslus, gimdo pikta, o jų širdis rengia apgaulę“.