Jobo 20 KBV
1. Naamatietis Cofaras atsakydamas tarė:
2. „Mano mintys verčia mane atsiliepti, todėl aš skubu kalbėti.
3. Aš girdėjau priekaištus man ir mano išmanymo dvasia verčia mane atsakyti.
4. Ar nežinai, kad nuo seno, kai žmogus buvo įkurdintas žemėje,
5. nedorėlių džiaugsmas trumpas ir veidmainių džiaugsmas – tik akimirka?
6. Nors jo puikybė pasiektų dangus ir jo galva liestų debesis,
7. jis pražus kaip jo paties išmatos. Kas jį matė, klaus: „Kur jis?“
8. Kaip sapnas jis dings, pranyks kaip nakties regėjimas.
9. Akis, kuri jį matė, daugiau jo nebematys ir jo vieta jo neberegės.
10. Jo vaikai ieškos beturčių palankumo, jo rankos sugrąžins jų turtus.
11. Jo kaulai – pilni jaunystės nuodėmių, kurios gulės dulkėse kartu su juo.
12. Nors nedorybė saldi jo burnoje, nors jis slepia ją po savo liežuviu,
13. saugo ją ir nepaleidžia, paslėpęs savo burnoje,
14. tačiau maistas jo viduriuose virs gyvačių tulžimi.
15. Prarytus turtus jis išvems; Dievas iš jo pilvo ištrauks juos.
16. Gyvačių nuodus jis čiulps, jį nužudys angies liežuvis.
17. Jis nematys upių ir upelių, tekančių medumi ir pienu.
18. Ką jis uždirbo, turės atiduoti ir nepraris to. Jis atlygins savo turtais ir nepasidžiaugs jais.
19. Nes jis nuskriaudė ir apleido vargšą, pasisavino namus, kurių nestatė.
20. Jo godumui nebuvo ribų, bet jis nieko neišgelbės.
21. Neliks jo valgio ir niekas nežiūrės į jo gėrybes.
22. Kai jis bus apsirūpinęs, jam bus ankšta, nelaimės rankos apims jį.
23. Kai jis norės prikimšti savo pilvą, Dievas pasiųs savo rūstybę ant jo, išlies ją, jam bevalgant.
24. Jis bėgs nuo geležinio ginklo, bet jį pervers varinis lankas.
25. Strėlė bus ištraukta iš jo kūno, žibantis antgalis bus išliejęs jo tulžį; siaubai apniks jį.
26. Tamsa paslėpta jo viduje; praris jį ugnis, kurios niekas neužkūrė. Bus varginami tie, kas liks jo palapinėje.
27. Dangus atskleis jo kaltę ir žemė sukils prieš jį.
28. Visas jo turtas bus sunaikintas ir nuneštas Jo rūstybės dieną.
29. Tokia dalis yra Dievo skirta nedorėliui ir toks palikimas yra jam Dievo skirtas.“