Jobo 26 LBD

1. Tada Jobas atsakydamas tarė:

2. „Kaip tu padėjai bejėgiam žmogui ir palaikei ranką netekusiam jėgų!

3. Kaip tu patarinėjai neišmintingam žmogui ir davei daug gerų patarimų!

4. Kieno patariamas tu tarei žodžius ir kieno alsavimas išėjo iš tavęs?

5. Mirusiųjų šešėliai dreba po žeme, vandenys ir jų gyvūnai apimti baimės.

6. Nuogas gùli prieš Dievą Šeolas, uždangos neturi Prapulties vieta.

7. Dievas išskleidžia šiaurinį skliautą virš tuštumos, pakabina žemę ant nieko.

8. Jis uždaro lietaus vandenis savo debesyse, tačiau nuo jų debesys neperplyšta.

9. Jis paslepia mėnulio veidą, išskleisdamas virš jo savo debesį.

10. Jis nubrėžė ratą ant vandenų paviršiaus, užbrėžė ribą tarp šviesos ir tamsos.

11. Dangaus skliauto stulpai dreba, apstulbinti griausmingo jo pagrūmojimo.

12. Savo galybe jis nutildė jūrą, savo sumanumu sunaikino pabaisą Rahabą.

13. Jo vėjas iššlavė padanges, jo ranka pervėrė suktąjį slibiną.

14. Tai tik jo galybės užuominos, mes tik jos šnabždesį teišgirstame. Kas gali suprasti jo galybės griausmą?“