Jobo 28 LBDKAN

1. Juk yra sidabro kasyklų ir vietų auksui plauti.

2. Geležis išgaunama iš žemės, o varis sodrinamas iš rūdos.

3. Žmonės įveikia tamsą ir kasa žemės gelmėse rūdą niūrioje tamsoje.

4. Įrengia kasyklas toli nuo gyvenvietės; tuo keliu nekeliauja niekas, toli nuo žmonių jie darbuojasi, kybodami ant virvių.

5. Žemės, iš kurios ateina duona, gelmės tarsi ugnies nuniokotos.

6. Jos akmenyse slypi safyrai, o dulkės turi aukso.

7. Kelio į ten nežino joks plėšrus paukštis, sakalo akis jo nėra mačiusi.

8. Išdidūs žvėrys nėra per jį mynę takų, liūtas nėra juo vaikščiojęs.

9. Žmogus susidoroja su titnagu, išgriauna kalnus iš pamatų,

10. prakerta tunelius uolose. Jo akis pastebi visa, kas brangu,

11. ištiria upių šaltinius, visokias paslaptis išsiaiškina.

12. Bet iš kur ateina išmintis? Kur slypi suvokimo galia?

13. Kaip žmogui rasti į ją kelią, jei gyvųjų krašte jos nėra?

14. Bedugnė sako: ‘Čia jos nėra!’ Jūra sako: ‘Aš jos neturiu!’

15. Už auksą jos negalima nupirkti, jos kainos sidabru negalima pasverti.

16. Ji neįperkama nei už auksą iš Ofyro, nei už brangiuosius oniksus, nei už safyrus.

17. Auksas ir stiklas jai neprilygsta, nė į auksinius indus ji neišmainoma.

18. Koralo ir krištolo neverta nė minėti, nes išminties kaina viršija net perlus.

19. Etiopijos topazas negali su ja lygintis, net gryniausiu auksu negalima jos atsverti.

20. Tad iš kur ateina išmintis? Kur supratimo buveinė?

21. Nuo visų gyvųjų akių ji uždengta, nuo padangių paukščių ji paslėpta.

22. Prapultis ir Mirtis sako: ‘Savo ausimis tik gandą apie ją tegirdėjome’.

23. Vien Dievas kelią į ją težino, tik jis težino jos buveinę.

24. Juk jis mato žemės pakraščius ir stebi visa po dangumi.

25. Kai jis davė vėjams jėgą ir padalijo vandenis pagal saiką,

26. kai davė lietui įstatus ir nustatė kelią perkūnijai,

27. tada jis matė ją ir jos vertę, ištyrė ją ir davė jai vietą.

28. O žmogui jis tarė: ‘Tikėk manimi, pagarbi Viešpaties baimė yra išmintis, o vengimas pikta – protas’“.