Jobo 33 KBV

1. „Jobai, klausyk mano žodžių ir juos įsidėmėk.

2. Atvėriau burną, ir mano liežuvis prabilo.

3. Mano žodžiai eis iš neklastingos širdies; mano lūpos kalbės tyrą pažinimą.

4. Dievo Dvasia mane sukūrė, Visagalis įkvėpė man gyvybę.

5. Atsakyk man, jei gali, parink tinkamus žodžius ir ginkis.

6. Štai pagal tavo norą aš esu vietoj Dievo; padarytas iš molio, kaip ir tu.

7. Aš tavęs negaliu išgąsdinti ir mano ranka neprislėgs tavęs.

8. Ką tu sakei, aš girdėjau, klausiausi tavo žodžių:

9. „Aš esu tyras, be nuodėmės, esu nenusikaltęs ir nėra manyje neteisybės.

10. Jis kaltina mane, laiko mane savo priešu.

11. Jis įtvėrė mano kojas į šiekštą, seka visus mano žingsnius.“

12. Štai čia tu klysti, nes Dievas yra didesnis už žmogų.

13. Kodėl tu ginčijiesi su Juo? Jis neatsiskaito už jokius savo darbus.

14. Dievas kalba vienu ar kitu būdu, bet žmogus to nesupranta.

15. Sapne, nakties regėjime, kai žmonės giliai įmigę ar snaudžia ant lovos,

16. Jis atveria žmonių ausis savo įspėjimams,

17. norėdamas atitraukti žmogų nuo jo poelgių ir puikybės.

18. Jis saugo jo sielą nuo pražūties ir gyvybę nuo mirties.

19. Žmogus baudžiamas skausmais savo lovoje, visi jo kaulai apimti stipraus skausmo.

20. Mėgstamiausio maisto jis nebegali valgyti,

21. jo kūnas sunyksta, kad negali jo atpažinti, lieka tik vieni kaulai.

22. Jo siela artėja prie kapo, gyvybė – prie mirties.

23. Jei pas jį ateitų pasiuntinys kaip tarpininkas, vienas iš tūkstančio, ir parodytų žmogui jo teisingumą,

24. Jis būtų maloningas jam ir sakytų: „Išlaisvink jį, kad nenueitų į duobę; Aš suradau išpirką.“

25. Jo kūnas atsinaujins ir jis grįš į jaunystės dienas.

26. Jis melsis Dievui, ir Tas bus maloningas jam. Su džiaugsmu jis regės Jo veidą, nes Jis sugrąžins žmogui savo teisumą.

27. Jis žiūrės į žmones ir sakys: „Buvau nusidėjęs ir nukrypęs nuo tiesos, bet man už tai neatlygino.“

28. Jis išgelbės jo sielą iš duobės, ir jis gyvendamas matys šviesą.

29. Dievas visa tai kartoja žmogui du ar tris kartus,

30. norėdamas išgelbėti jo sielą, kad jis matytų šviesą ir gyventų.

31. Jobai, tylėk, klausyk ir įsidėmėk, ką aš sakysiu.

32. Jei turi, ką pasakyti, kalbėk, nes aš trokštu tave pateisinti.

33. Jei ne, paklausyk manęs, ir aš pamokysiu tave išminties.“