Jobo 33 LBD

1. Tad dabar, Jobai, klausykis mano kalbos, įsiklausyk į kiekvieną žodį.

2. Štai atveriu aš burną, ir mano žodžiai ant liežuvio galo.

3. Mano žodžiai eis iš pačios širdies, mano lūpos tars gryną tiesą.

4. Dievo Dvasia mane sukūrė, Visagalio alsavimas laiko mane gyvą.

5. Jei pajėgi, atsakyk man; pasirenk ir kibk į mane!

6. Dievo akyse aš tau lygus; aš irgi paimtas iš molio.

7. Tad nėra tau ko manęs bijoti, ir mano ranka tavęs neprislėgs.

8. Iš tikrųjų tu kalbėjai man tiesiai į ausis, aš girdėjau tavo žodžių skambesį.

9. Tu sakai: ‘Esu tyras, nenusižengęs; esu nekaltas, nėra manyje kaltės.

10. Bet jis randa dingsčių prieš mane, laiko mane savo priešu;

11. mano kojas jis deda į šiekštą, stebi visus mano takus’.

12. Čia tu neteisus, aš tau sakau, nes Dievas didesnis už žmogų.

13. Kam gi bylinėjiesi su juo, kad jis neatsako tau žodis į žodį?

14. Juk Dievas kalba daug kartų, nors žmonės to ir nesupranta,

15. sapne, nakties regėjime, žmonėms giliai įmigus ir gulint lovose.

16. Tada jis atveria žmonėms ausis ir, juos įspėdamas, sukelia baimę,

17. kad užkirstų kelią žmogui pikta daryti, kad apsaugotų jį nuo puikybės,

18. kad išgelbėtų jo gyvastį nuo kapo, o gyvybę – nuo kalavijo.

19. Žmogų pamoko ir skausmai lovoje, ir nesiliaujanti kaulų gėla.

20. Sergančiam žmogui koktu pasižiūrėti į maistą, net skanėstų jis negali pakęsti.

21. Jo kūnas taip sunyksta, kad sunku į jį žiūrėti, o kaulai, kadaise nematomi, dabar kyšo.

22. Prie kapo duobės jis priartėja, jo gyvastis – prie mirusiųjų buveinės.

23. Jeigu tuomet prie jo prieitų angelas, vienas tarpininkas iš tūkstančių, norėdamas parodyti žmogui jo pareigą,

24. atjaustų jį ir sakytų: ‘Neleisk jam žengti į kapą, radau jam išpirką.

25. Teatjaunėja jo kūnas, tegrįžta jis į savo jaunystės dienas!’ –

26. žmogus melstųsi Dievui, ir jis išklausytų, leistų eiti į jo Artumą su džiaugsmu, nes Dievas grąžintų mirtingajam jo teisumą.

27. Tas žmogus skelbtų kitiems sakydamas: ‘Nusidėjau, nusižengiau, bet Dievas nebaudė manęs kaip buvau nusipelnęs.

28. Jis išgelbėjo mano gyvastį nuo kapo, ir aš matau gyvenimo šviesą’.

29. Iš tikrųjų Dievas daro visa tai žmogui ne vieną kartą,

30. norėdamas pargrąžinti nuo kapo, kad jis pamatytų gyvenimo šviesą.

31. Dėmėkis tai, Jobai, klausykis manęs! Tylėk, o aš kalbėsiu.

32. Jei turi ką atsakyti, sakyk; kalbėk, nes man malonu būtų tave pateisinti.

33. Jei ne, tai klausykis manęs; tylėk, aš pamokysiu tave išminties“.