Jobo 34 LBD

1. Tada Elihuvas toliau sakė:

2. „Klausykitės, išminčiai, mano žodžių, ištempkite, žinovai, savo ausis.

3. Juk ausis taip svarsto žodžius, kaip gomurys ragauja maistą.

4. Pažinkime, kas teisinga, nuspręskime tarpusavy, kas gera.

5. Juk Jobas sakė: ‘Esu teisus, bet Dievas nepripažino mano teisumo.

6. Nepagrįstai esu laikomas melagiu; nepagydomai žaizdotas, nors esu be kaltės’.

7. Kas per žmogus tas Jobas? Jis gurkšnoja pajuoką kaip vandenį,

8. bendrauja su piktadariais ir susideda su nedorais vyrais.

9. Juk jis sako: ‘Žmogui nėra jokios naudos patikti Dievui’.

10. Taigi, protingieji vyrai, klausykitės manęs! Ne Dievui daryti tai, kas nedora, ne Visagaliui daryti tai, kas pikta!

11. Juk jis atlygina pagal žmogaus darbus, su kiekvienu elgiasi pagal jo elgesį.

12. Juk Dievas iš tikrųjų nedaro, kas nedora, Visagalis nėra neteisingas.

13. Argi kas nors kitas patikėjo jam žemę ir pavedė jam visą pasaulį?

14. Jei tik jis panorėtų atšaukti savo dvasią ir gyvybės alsavimą,

15. visi gyvūnai tuoj pražūtų, ir žmonija sugrįžtų į dulkes.

16. Tad jei turi supratimo, išgirsk! Klausykis, ką sakau.

17. Argi nekenčiantis teisingumo galėtų valdyti? Nejau tu pasmerksi Teisųjį ir Galingąjį,

18. kuris karaliui sako: ‘Tu niekšas!’ ir kilmingiesiems: ‘Jūs nedori!’ –

19. kuris nerodo šališkumo nei didžiūnams, nei gerbia turtuolį labiau už vargšą? Juk jie visi – jo rankų kūriniai.

20. Akies mirksniu jie miršta vidurnaktį; žmonės parbloškiami ir išnyksta, galingieji pašalinami ne žmogaus ranka.

21. Juk jo akys stebi mirtingojo kelią ir mato kiekvieną jo žingsnį.

22. Nėra tamsos ar juodos nakties, kurioje galėtų slėptis nedorėliai.

23. Nereikia jam šaukti nė vieno į teismą.

24. Jis sutriuškina galinguosius be tardymo ir kitus pasodina jų vieton.

25. Kadangi pažįsta jų darbus, jis parbloškia juos ir sutriuškina naktį.

26. Parbloškia juos dėl jų nedorumo viešoje vietoje kaip nusikaltėlius,

27. nes jie buvo neištikimi jam ir nė kiek nepaisė jo įsakymų.

28. Taip jie privertė vargšus šauktis Dievo, ir jis išgirdo prislėgtųjų pagalbos šauksmą.

29. Jei jis tyli, kas gali jį smerkti? Jei jis slėptų savo veidą, kas galėtų jį matyti – ar tai būtų tauta ar žmogus, –

30. kad neviešpatautų nedoras žmogus, nė tie, kurie suvilioja žmones?

31. Tarkime, kas nors sakė Dievui: ‘Iškentėjau bausmę, daugiau nenusižengsiu;

32. pamokyk mane, kad galėčiau matyti; jei pikta padariau, daugiau to nedarysiu’.

33. Argi jis turėtų atlyginti, kaip tau patinka, dėl to, kad tu atmeti ką jis daro? Juk tu turi rinktis, o ne aš; užtat sakyk, ką žinai.

34. Protingi žmonės man sakys, ir išmintingas vyras, mane išgirdęs, tars:

35. ‘Jobas kalba nežinodamas, jo žodžiai neapgalvoti’.

36. O, kad Jobas būtų iki galo išmėgintas, nes jis kalba kaip nedoras vyras!

37. Juk jis savo nuodėmę papildo maištu, mūsų akyse skeryčiojasi ir vis daugiau burnoja prieš Dievą“.