Jobo 36 LBD

1. Paskui Elihuvas tęsė kalbą sakydamas:

2. „Pakęsk mane dar šiek tiek, pamokysiu tave, nes dar turiu šį tą pasakyti Dievo vardu.

3. Savo žinojimą atsinešu iš toli ir pateisinsiu savo Kūrėją.

4. Iš tikrųjų mano žodžiai – ne melas; prieš save matote žmogų, kuris tikrai žino.

5. Štai Dievas yra galingas, bet neniekina nė vieno; jis galingos jėgos ir širdies.

6. Nedorėliui gyventi jis neleidžia, bet kenčiantiems yra teisingas.

7. Nuo teisiųjų jis nenugręžia akių, į sostą su karaliais juos amžiams sodina ir išaukština juos.

8. Įsipainiojusiems į grandines ir skausmo pinklių pagautiems

9. jis parodo, ką jie padarė – ir kaip nusikalto įžūliai pasielgę.

10. Jis atveria jų ausis perspėjimo žodžiui, įsako jiems gręžtis nuo pikta.

11. Jeigu paklauso ir jam tarnauja, savo dienas jie užbaigia laimingai ir savo metus prabangiai.

12. Bet jei nepaklauso, žūva nuo kalavijo ir miršta nieko nesuvokę.

13. Nedorieji tik tūžta širdyje, kai jis ištinka juos, ir pagalbos nesišaukia.

14. Jie miršta dar savo jaunystėje, baigdami gyvenimą tarp apeigoms skirtų kekšių.

15. Bet kenčiantįjį Dievas išgelbsti per jo kančią ir jo ausį atveria per nelaimę.

16. Ir tave jis viliojo iš nežinios nasrų į erdvią vietą, kur niekas nevaržo, o stalas nukrautas geriausiais valgiais.

17. Bet jei tu spręsi kaip nedorėlis, patį tave ištiks teismas ir teisingumas.

18. Saugokis, kad nebūtum pertekliaus suviliotas ir kyšių dydis tavęs neišvestų iš kelio.

19. Argi ištikus bėdai tau padės tavo turtai ir visos galingos pastangos?

20. Nelauk, kad ateitų naktis, kai tautos staiga pranyks.

21. Saugokis, kad nesigręžtum į pikta! Juk dėl to turėjai kentėti skausmą.

22. Atmink, kokia didinga Dievo galybė! Kas gali taip pamokyti, kaip daro jis?

23. Kas gali pasakyti Dievui, kaip elgtis, arba prikišti jam: ‘Tu neteisingai pasielgei’?

24. Atmink, kad turi̇̀ šlovinti jo darbus, apie kuriuos mirtingieji giedojo giesmes.

25. Visa žmonija mato Dievo darbus, kiekvienas žvelgia į jį iš toli.

26. Iš tikrųjų Dievas – didis, ir viršija mūsų pažinimą; jo metų skaičius neištiriamas.

27. Juk savo buveinėje jis sukuria vandens lašus, ir iš gausybės jie susiburia į lietų,

28. kurį debesys gausiai išlieja ant mirtingųjų.

29. Ar gali kas suprasti debesų išskleidimą ir perkūno griausmus iš jo buveinės?

30. Štai jis žaibuoja per visą padangę, jūros gelmės yra jo sostas.

31. Juk taip jis maitina tautas ir parūpina apsčiai maisto.

32. Savo rankose jis laiko žaibą, nurodo jam, kur trenkti.

33. Už jį kalba jo perkūnija ir uždega pyktį dėl nedorybės.