Jobo 39 KBV

1. „Ar žinai kalnų ožkų atsivedimo laiką? Ar stebėjai stirnų gimimą?

2. Ar gali suskaičiuoti jų nėštumo mėnesius ir ar žinai laiką, kada jos atsives?

3. Jos susiriečia, dejuoja ir atsiveda vaikų.

4. Jų jaunikliai, sustiprėję ir užaugę atvirame lauke, atsiskiria ir nebesugrįžta.

5. Kas leido laukiniam asilui laisvai bėgioti ir kas atrišo jo pančius?

6. Aš paskyriau jam namais tyrus, nederlingoje žemėje jį apgyvendinau.

7. Jis juokiasi iš miesto spūsties, vežiko šauksmų negirdi.

8. Aukštai kalnuose jis randa sau ganyklą, ieško žaliuojančių plotų.

9. Ar stumbras tau tarnaus, ar jis stovės naktį prie tavo ėdžių?

10. Ar gali jį pakinkyti ir ar jis ars slėnį paskui tave?

11. Ar pasitikėsi juo, nes jo didelė jėga? Ar pavesi jam savo darbą?

12. Ar tiki, kad jis suveš tavo pasėlius į klojimą?

13. Ar tu davei povui gražius sparnus arba plunksnas bei sparnus stručiui?

14. Jis pakasa žemėje savo kiaušinius ir smėlyje leidžia jiems šilti.

15. Jis nesupranta, kad koja gali juos sutraiškyti ir laukinis žvėris gali sumindyti.

16. Jis šiurkščiai elgiasi su savo vaikais, tarsi jie būtų svetimi; jis nebijo, kad darbuojasi veltui,

17. nes Dievas neapdovanojo jo išmintimi ir nedavė jam supratimo.

18. Jei jis pasikelia bėgti, pasijuokia iš žirgo ir raitelio.

19. Ar tu suteikei žirgui stiprybės? Ar papuošei jo sprandą karčiais?

20. Ar gali jį išgąsdinti kaip žiogą? Jo šnervių prunkštimas baisus.

21. Jis kasa žemę ir džiaugiasi savo jėga, bėga prieš ginkluotų žmonių būrį.

22. Jis nepažįsta baimės ir nenusigąsta, jis nesitraukia nuo kardo.

23. Jei žvanga strėlinės, žiba ietys ir skydai,

24. jis trypia ir kasa žemę, nerimsta gaudžiant trimitui.

25. Trimitams pasigirdus, jis žvengia: „Yha-ha!“. Jis iš tolo nujaučia kovą, girdi vado įsakymus ir kovos šauksmą.

26. Ar tavo išmintimi pakyla sakalas, išskleidžia savo sparnus ir skrenda į pietus?

27. Ar tavo įsakymu sklando erelis ir krauna savo lizdą aukštumose?

28. Jis gyvena ant aukščiausios uolos, neprieinamoje vietoje.

29. Iš ten jis dairosi grobio, jo akys pamato jį iš tolo.

30. Jo jaunikliai geria kraują; kur yra žuvusių, ten ir jis.“