Jobo 42 KBV

1. Jobas atsakė Viešpačiui, tardamas:

2. „Žinau, kad Tu esi Visagalis; niekas nesutrukdys Tau padaryti, ką sumanei.

3. Kas paniekina patarimą, neturėdamas supratimo? Aš kalbėjau tai, ko nesuprantu, kas man per daug nuostabu ir nežinoma.

4. Paklausyk, ir aš kalbėsiu, aš klausiu, o Tu man atsakyk.

5. Anksčiau savo ausimis girdėjau apie Tave, o dabar mano akys mato Tave.

6. Todėl aš baisiuosi savimi ir atgailauju dulkėse ir pelenuose.“

7. Po pasikalbėjimo su Jobu Viešpats tarė temanui Elifazui: „Mano rūstybė užsidegė prieš tave ir abu tavo draugus, nes jūs nekalbėjote teisingai apie mane, kaip mano tarnas Jobas.

8. Dabar imkite septynis jaučius bei septynis avinus, eikite pas mano tarną Jobą ir juos aukokite kaip deginamąją auką už save, o mano tarnas Jobas melsis už jus. Aš išklausysiu jo maldas ir nebausiu jūsų, kaip esate nusipelnę, nes jūs nekalbėjote apie mane teisingai, kaip mano tarnas Jobas.“

9. Tuomet temanas Elifazas, šuachas Bildadas ir naamatietis Cofaras padarė, ką Viešpats buvo jiems įsakęs, o Viešpats išklausė Jobą.

10. Kai jis meldėsi už savo draugus, Viešpats išvadavo Jobą ir davė jam visko dvigubai daugiau, negu jis anksčiau turėjo.

11. Pas jį atėjo jo broliai, seserys ir visi jo buvę pažįstami; jie valgė duoną su juo jo namuose, užjautė jį ir guodė dėl nelaimės, kurią Viešpats jam buvo siuntęs; kiekvienas dovanojo jam pinigų ir auksinį auskarą.

12. Viešpats laimino Jobo senatvę labiau negu jaunystę. Jis turėjo keturiolika tūkstančių avių, šešis tūkstančius kupranugarių, tūkstantį jungų jaučių ir tūkstantį asilių.

13. Be to, jis turėjo septynis sūnus ir tris dukteris.

14. Pirmosios vardas buvo Jemima, antrosios – Kecija ir trečiosios – Keren Hapucha.

15. Visoje šalyje nebuvo gražesnių moterų už Jobo dukteris. Jų tėvas davė joms paveldėjimą tarp jų brolių.

16. Jobas po to dar gyveno šimtą keturiasdešimt metų; jis matė savo vaikus ir vaikaičius iki ketvirtos kartos.

17. Jobas mirė senatvėje, pasisotinęs gyvenimo dienomis.