Joelio 1 KBV

1. Viešpaties žodis, suteiktas Joeliui, Petuelio sūnui.

2. Klausykite, vyresnieji, išgirskite savo ausimis, visi krašto gyventojai! Ar taip buvo jūsų ar jūsų tėvų dienomis?

3. Pasakokite tai savo vaikams, jie tepapasakoja savo vaikams, o tie – kitai kartai.

4. Ką paliko vikšrai, nuėdė skėriai; kas liko nuo skėrių, suėdė kirmėlės; kas liko nuo kirmėlių, sunaikino amarai.

5. Girtuokliai, pabuskite. Verkite ir dejuokite visi, kurie geriate vyną, dejuokite dėl jauno vyno – jis atimtas jums nuo burnos.

6. Tauta užpuolė mano kraštą, galinga ir gausi tauta. Jos dantys yra kaip liūto, iltys kaip galingo liūto.

7. Ji nusiaubė mano vynuogyną, sunaikino figmedžius, nuėdė jų lapus bei nugraužė žievę; jų šakos liko baltos.

8. Raudok kaip ašutine apsisiautusi mergaitė dėl savo jaunystės vyro.

9. Duonos aukos ir geriamosios aukos dingo iš Viešpaties namų, kunigai, Viešpaties tarnai, gedi.

10. Laukai nusiaubti, dirvos liūdi. Javai sunaikinti, vyno nebėra, aliejus išseko.

11. Vynininkai, susigėskite, žemdirbiai, dejuokite netekę kviečių ir miežių, nes laukų derlius pražuvo.

12. Vynmedis nudžiūvo, figmedis nuvyto. Granatmedis, palmė, obelis ir visi laukų medžiai nudžiūvo. Todėl ir džiaugsmas dingo tarp žmonių.

13. Kunigai, apsisiauskite ašutine ir liūdėkite! Aukuro tarnai, verkite ir raudokite! Mano Dievo tarnai, apsisiautę ašutine, gulėkite per naktį ir raudokite, nes nebėra duonos aukų ir geriamųjų aukų jūsų Dievo namuose.

14. Paskelbkite pasninką, sušaukite iškilmingą susirinkimą, sukvieskite vyresniuosius ir visus krašto gyventojus į Viešpaties, jūsų Dievo, namus ir šaukitės Viešpaties.

15. Ach, ta diena! Viešpaties diena arti! Kaip sunaikinimas ji ateis nuo Visagalio.

16. Argi ne mums matant atimtas maistas, džiaugsmas bei džiūgavimas išnyko iš Dievo namų?

17. Pasėti grūdai žemėje sudžiūvo, sandėliai tušti, klojimai nenaudojami, nes nėra javų.

18. Kaip dejuoja gyvuliai! Nerimsta galvijų bandos, nes nebėra joms ganyklų, kenčia ir avys.

19. Tavęs, Viešpatie, šauksiuosi, nes ugnis sunaikino pievas ir ganyklas, liepsna nusvilino visus laukų medžius.

20. Net laukiniai žvėrys šaukiasi Tavęs, nes išdžiūvo visi upeliai ir ugnis nuėdė pievas bei ganyklas.