Jono 13 KBV

1. Prieš Paschos šventę Jėzus, žinodamas, kad atėjo Jo valanda iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo.

2. Vakarienės metu, kai velnias jau buvo įkvėpęs Simono sūnaus Judo Iskarijoto širdin sumanymą išduoti Jį,

3. žinodamas, kad Tėvas visa atidavęs į Jo rankas ir kad Jis išėjo iš Dievo ir eina pas Dievą,

4. Jėzus pakyla nuo stalo, nusivelka viršutinius drabužius ir, persijuosęs rankšluosčiu,

5. įsipila vandens į praustuvą ir ima plauti mokiniams kojas bei šluostyti rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs.

6. Taip Jis prieina prie Simono Petro. Šis Jam sako: „Viešpatie, nejaugi Tu plausi man kojas?“

7. Jėzus jam atsakė: „Tu dabar nesupranti, ką Aš darau, bet vėliau suprasi.“

8. Petras atsiliepė: „Tu neplausi man kojų per amžius!“ Jėzus jam atsakė: „Jei nenuplausiu tavęs, neturėsi dalies su manimi.“

9. Simonas Petras jam sako: „Viešpatie, ne tik mano kojas, bet ir rankas, ir galvą!“

10. Jėzus jam atsako: „Kas nupraustas, tam reikia tik kojas nusiplauti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, bet ne visi.“

11. Nes Jis žinojo, kas Jį išduos, ir todėl sakė: „Ne visi esate švarūs.“

12. Nuplovęs jų kojas, Jis užsivilko drabužius ir, sugrįžęs prie stalo, paklausė: „Ar suprantate, ką jums padariau?

13. Jūs vadinate mane Mokytoju ir Viešpačiu, ir gerai sakote, nes Aš Tas esu.

14. Jei tad Aš – Viešpats ir Mokytojas – nuploviau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas plauti.

15. Aš jums daviau pavyzdį, kad Jūs darytumėte, kaip Aš jums dariau.

16. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tarnas ne didesnis už savo šeimininką ir pasiuntinys ne didesnis už savo siuntėją.

17. Jeigu tai suprantate, palaiminti esate, taip elgdamiesi.

18. Ne apie jus visus tai sakau. Aš žinau, ką išsirinkau, bet turi išsipildyti Raštas: „Valgantis mano duoną pakėlė virš manęs savo kulną.“

19. Sakau jums dabar, prieš įvykstant, kad įvykus tikėtumėte, jog Aš Esu.

20. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas priima mano pasiuntinį, tas priima mane, o kas mane priima, priima Tą, kuris mane siuntė.“

21. Tai pasakęs, Jėzus, sukrėstas dvasioje, paliudydamas tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų išduos mane!“

22. Mokiniai ėmė žvalgytis vienas į kitą, nesusivokdami, apie kurį Jis taip pasakė.

23. Vienas iš Jo mokinių, kurį Jėzus mylėjo, buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės.

24. Simonas Petras pamoja jam, kad šis paklaustų, apie kurį Jis kalba.

25. Tasai, pasilenkęs prie Jėzaus krūtinės, klausia: „Kas jis, Viešpatie?“

26. Jėzus atsako: „Tai tas, kuriam padažęs paduosiu kąsnį.“ Ir, pamirkęs duoną, Jis paduoda Judui Iskarijotui, Simono sūnui.

27. Ir po šio kąsnio įėjo į jį šėtonas. Tada Jėzus jam sako: „Ką darai, daryk greičiau!“

28. Bet nė vienas iš esančių prie stalo nesuprato, kodėl Jis jam taip pasakė.

29. Kadangi Judo žinioje buvo kasa, kai kurie manė, jog Jėzus jam liepė: „Nupirk, ko mums reikia šventei“ arba kad jis duotų ką nors vargšams.

30. Taigi, paėmęs duonos kąsnį, anas tuojau išėjo. Buvo naktis.

31. Jam išėjus, Jėzus prabilo: „Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas, ir Dievas pašlovintas Jame.

32. O jeigu Dievas pašlovintas Jame, tai Dievas pašlovins Jį savyje, – bematant Jį pašlovins.“

33. „Vaikeliai, Aš jau nebeilgai būsiu su jumis. Jūs ieškosite manęs, bet sakau jums tą patį, ką žydams pasakiau: kur Aš einu, jūs negalite nueiti.

34. Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip Aš jus mylėjau, kad ir jūs mylėtumėte vienas kitą.

35. Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus.“

36. Simonas Petras Jo paklausė: „Viešpatie, kur Tu eini?“ Jėzus atsakė: „Kur Aš einu, tu dabar negali paskui mane sekti, bet vėliau nuseksi paskui mane.“

37. Petras vėl klausė: „Viešpatie, kodėl gi negaliu dabar paskui Tave sekti? Aš savo gyvybę už Tave guldysiu!“

38. Jėzus atsakė: „Tu guldysi už mane gyvybę? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi!“