Jono 18 KBV

1. Baigęs kalbėti, Jėzus su savo mokiniais nuėjo anapus Kedrono upelio, kur buvo sodas. Jis ir mokiniai įėjo į sodą.

2. Jo išdavėjas Judas taip pat žinojo tą vietą, nes Jėzus ir Jo mokiniai dažnai ten rinkdavosi.

3. Taigi Judas, gavęs būrį kareivių ir aukštųjų kunigų bei fariziejų tarnų, atėjo ten su žibintais, deglais ir ginklais.

4. Jėzus, žinodamas visa, kas Jo laukia, išėjo į priekį ir paklausė: „Ko ieškote?“

5. Jie atsakė: „Jėzaus iš Nazareto!“ Jėzus tarė jiems: „Tai Aš.“ Jo išdavėjas Judas irgi stovėjo tarp jų.

6. Kai Jėzus ištarė: „Tai Aš“, jie atšoko atgal ir parpuolė ant žemės.

7. O Jis vėl jų klausė: „Ko ieškote?“ Jie atsakė: „Jėzaus iš Nazareto.“

8. Jėzus atsiliepė: „Jau jums sakiau, kad tai Aš. Tad jei manęs ieškote, leiskite šitiems pasišalinti“, –

9. kad išsipildytų Jo pasakyti žodžiai: „Iš tų, kuriuos man davei, nepražudžiau nė vieno.“

10. Simonas Petras, kuris turėjo kalaviją, išsitraukė jį, smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam dešinę ausį. Tarnas buvo vardu Malkus.

11. Jėzus sudraudė Petrą: „Kišk kalaviją į makštį! Nejaugi Aš negersiu tos taurės, kurią Tėvas man davė?“

12. Būrys, jo vadas ir žydų tarnai suėmė Jėzų, surišo

13. ir nuvedė pirmiausia pas Aną. Mat jis buvo tų metų vyriausiojo kunigo Kajafo uošvis.

14. Tai tas pats Kajafas, kuris buvo žydams pataręs: „Geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą.“

15. Paskui Jėzų nusekė Simonas Petras ir kitas mokinys. Tas mokinys buvo pažįstamas su vyriausiuoju kunigu ir įėjo su Jėzumi į vyriausiojo kunigo kiemą.

16. O Petras liko stovėti lauke prie vartų. Tada anas mokinys, kuris buvo pažįstamas su vyriausiuoju kunigu, išėjo laukan, pasikalbėjo su durininke ir įsivedė Petrą vidun.

17. Tarnaitė durininkė tarė Petrui: „Ar tik ir tu nebūsi vienas iš to žmogaus mokinių?“ Šis atsakė: „Ne!“

18. Ten stoviniavo samdiniai ir tarnai, dėl šalčio susikūrę ugnį, ir šildėsi. Prie jų atsistojo Petras ir taip pat šildėsi.

19. Vyriausiasis kunigas paklausė Jėzaus apie Jo mokinius bei Jo mokymą.

20. Jėzus jam atsakė: „Aš viešai kalbėjau pasauliui. Aš visada mokiau sinagogoje ir šventykloje, kur susirenka visi žydai, ir nieko nekalbėjau slapčia.

21. Kodėl tad manęs klausi? Klausk tų, kurie girdėjo, ką jiems kalbėjau. Jie žino, ką Aš sakiau.“

22. Jam tai pasakius, vienas iš ten buvusių tarnų smogė Jėzui per veidą, tardamas: „Šitaip atsakai vyriausiajam kunigui?!“

23. Jėzus jam tarė: „Jei kalbėjau negerai, pasakyk, kas negerai, o jei gerai, – kodėl mane muši?“

24. Tada Anas pasiuntė Jį surištą pas vyriausiąjį kunigą Kajafą.

25. Simonas Petras tebestovėjo ir šildėsi. Aplinkiniai paklausė jo: „Ar tik nebūsi vienas iš Jo mokinių?“ Tas išsigynė: „Ne!“

26. Vienas iš vyriausiojo kunigo tarnų, giminaitis to, kuriam Petras nukirto ausį, pasakė: „Argi aš nemačiau tavęs sode kartu su Juo?“

27. Petras ir vėl išsigynė, ir tuojau pragydo gaidys.

28. Iš Kajafo rūmų jie nuvedė Jėzų į pretorijų. Buvo ankstyvas rytas. Jie patys nėjo į pretorijų, kad nesusiteptų ir galėtų valgyti Paschą.

29. Todėl Pilotas išėjo laukan pas juos ir paklausė: „Kuo kaltinate šitą žmogų?“

30. Jie atsakė: „Jeigu Jis nebūtų piktadarys, nebūtume tau Jo atvedę.“

31. Pilotas jiems tarė: „Pasiimkite Jį ir teiskite pagal savo Įstatymą.“ Žydai jam atsakė: „Mums neleista nieko bausti mirtimi“, –

32. kad išsipildytų Jėzaus žodžiai, kuriais Jis nurodė, kokia mirtimi Jam reikės mirti.

33. Tada Pilotas vėl įėjo į pretorijų, pasišaukė Jėzų ir paklausė: „Ar Tu esi žydų karalius?“

34. Jėzus jam atsakė: „Ar nuo savęs šito klausi, ar kiti apie mane tau pasakė?“

35. Pilotas tarė: „Bene aš žydas?! Tavoji tauta ir aukštieji kunigai man Tave įdavė. Ką padarei?“

36. Jėzus atsakė: „Mano karalystė ne iš šio pasaulio. Jei mano karalystė būtų iš šio pasaulio, mano tarnai kovotų, kad nebūčiau atiduotas žydams. Bet mano karalystė ne iš čia.“

37. Tada Pilotas Jo paklausė: „Vadinasi, Tu esi karalius?“ Jėzus atsakė: „Tu pasakei, kad Aš esu karalius. Aš tam gimiau ir atėjau į šį pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kiekvienas, kilęs iš tiesos, klauso mano balso.“

38. Pilotas Jo paklausė: „O kas yra tiesa?!“ Po šių žodžių jis vėl išėjo pas žydus ir tarė jiems: „Aš nerandu Jame jokios kaltės.

39. Yra jūsų paprotys, kad per Paschą aš paleisčiau vieną suimtąjį. Tad ar norite, kad paleisčiau jums žydų karalių?“

40. Tada jie vėl visi ėmė šaukti: „Ne šitą, bet Barabą!“ O Barabas buvo plėšikas.