Jono 19 KBV
1. Tuomet Pilotas ėmė ir nuplakdino Jėzų.
2. Kareiviai, nupynę iš erškėčių vainiką, uždėjo Jam ant galvos, apsiautė Jį purpurine skraiste
3. ir sakė: „Sveikas, žydų karaliau!“ Ir daužė Jam per veidą.
4. O Pilotas dar kartą išėjo laukan ir kalbėjo žydams: „Štai išvedu Jį jums, kad žinotumėte, jog nerandu Jame jokios kaltės.“
5. Jėzus išėjo laukan su erškėčių vainiku ir purpurine skraiste. Pilotas tarė: „Štai žmogus!“
6. Jį pamatę, aukštieji kunigai ir tarnai pradėjo šaukti: „Nukryžiuok Jį, nukryžiuok!“ Pilotas jiems sako: „Jūs imkite Jį ir nukryžiuokite! Aš nerandu Jame jokios kaltės.“
7. Žydai jam atsakė: „Mes turime Įstatymą, ir pagal mūsų Įstatymą Jis turi mirti, nes laikė save Dievo Sūnumi.“
8. Išgirdęs tuos žodžius, Pilotas dar labiau nusigando.
9. Jis vėl nuėjo į pretorijų ir klausė Jėzaus: „Iš kur Tu?“ Bet Jėzus jam neatsakė.
10. Tada Pilotas Jam tarė: „Tu nekalbi su manimi? Ar nežinai, kad turiu valdžią Tave nukryžiuoti ir turiu valdžią Tave paleisti?“
11. Jėzus atsakė: „Tu neturėtum prieš mane jokios valdžios, jeigu tau nebūtų ji duota iš aukštybių. Todėl tam, kuris mane tau įdavė, didesnė nuodėmė.“
12. Nuo tol Pilotas stengėsi Jį paleisti, bet žydai šaukė: „Jei šitą paleidi, nebesi ciesoriaus draugas! Kiekvienas, kas skelbiasi karaliumi, kalba prieš ciesorių.“
13. Tai išgirdęs, Pilotas išvedė Jėzų laukan ir atsisėdo į teisėjo krasę, kuri stovėjo vietoje, vadinamoje „Akmeninis grindinys“, hebrajiškai Gabata.
14. Buvo diena prieš Paschą, apie šeštą valandą. Jis tarė žydams: „Štai jūsų karalius!“
15. Bet tie šaukė: „Šalin, šalin! Nukryžiuok Jį!“ Pilotas paklausė: „Nejaugi turiu nukryžiuoti jūsų karalių?“ Aukštieji kunigai atsakė: „Mes neturime karaliaus, tiktai ciesorių.“
16. Tada Pilotas atidavė jiems Jį nukryžiuoti. Jie pasiėmė Jėzų ir išsivedė.
17. Nešdamas savo kryžių, Jis ėjo į vadinamąją Kaukolės vietą, hebrajiškai Golgotą.
18. Tenai jie Jį nukryžiavo; kartu su Juo ir kitus du, vienoje ir antroje pusėje, o Jėzų viduryje.
19. Pilotas parašė užrašą ir prikalė ant kryžiaus. Buvo parašyta: „Jėzus Nazarietis, žydų karalius.“
20. Šį užrašą skaitė daugybė žydų, nes vieta, kur Jėzų nukryžiavo, buvo arti miesto, o parašyta buvo hebrajiškai, graikiškai ir lotyniškai.
21. Žydų aukštieji kunigai sakė Pilotui: „Nerašyk: „Žydų karalius“, bet: „Šitas sakė: Aš esu žydų karalius.“
22. Pilotas atsakė: „Ką parašiau, parašiau!“
23. Kareiviai, nukryžiavę Jėzų, pasiėmė Jo drabužius ir pasidalino juos į keturias dalis – kiekvienam kareiviui po dalį; pasiėmė ir tuniką. Ji buvo be siūlės, nuo viršaus iki apačios ištisai megzta.
24. Todėl jie tarėsi: „Neplėšykime jos, bet meskime burtą, kuriam ji atiteks“, – kad išsipildytų Raštas, kuriame pasakyta: „Jie pasidalijo mano drabužius tarp savęs ir dėl mano apdaro metė burtą.“ Šitaip kareiviai ir padarė.
25. Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo Jo motina, Jo motinos sesuo, Marija – Klopo žmona, ir Marija Magdalietė.
26. Pamatęs stovinčius savo motiną ir mokinį, kurį mylėjo, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“
27. Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.
28. Tada, žinodamas, jog viskas įvykdyta, – kad išsipildytų Raštas, Jėzus tarė: „Trokštu!“
29. Tenai stovėjo indas, pilnas rūgštaus vyno. Jie pakėlė ant yzopo šakelės kempinę, pamirkytą vyne, ir prinešė prie Jo lūpų.
30. Paragavęs to vyno, Jėzus tarė: „Atlikta!“ Ir, nuleidęs galvą, Jis atidavė dvasią.
31. Kad kūnai neliktų ant kryžiaus per šabą, – nes tas šabas buvo didi diena, – žydai Pasiruošimo dieną prašė Piloto, kad nukryžiuotiesiems būtų sulaužyti blauzdikauliai ir kūnai nuimti.
32. Tad atėjo kareiviai ir sulaužė blauzdas vienam ir antram, kurie buvo su Juo nukryžiuoti.
33. Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad Jis jau miręs, jie nebelaužė Jam blauzdų,
34. tik vienas kareivis ietimi perdūrė Jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.
35. Tai matęs paliudijo, ir jo liudijimas teisingas; jis žino sakąs tiesą, kad jūs tikėtumėte.
36. Taip įvyko, kad išsipildytų Raštas: „Nė vienas Jo kaulas nebus sulaužytas.“
37. Ir vėl kitoje vietoje Raštas sako: „Jie žiūrės į Tą, kurį perdūrė.“
38. Po to Juozapas iš Arimatėjos, kuris buvo Jėzaus mokinys, tik slaptas dėl žydų baimės, paprašė Piloto leisti nuimti Jėzaus kūną. Pilotas leido. Jis atėjo ir nuėmė Jėzaus kūną.
39. Taip pat atvyko ir Nikodemas, kuris anksčiau buvo atėjęs pas Jėzų nakčia. Jis atsivežė apie šimtą svarų miros ir alavijo mišinio.
40. Taigi jie paėmė Jėzaus kūną ir suvyniojo į drobules su kvepalais, kaip reikalavo žydų laidojimo paprotys.
41. Toje vietoje, kur Jį nukryžiavo, buvo sodas ir sode naujas kapas, kuriame dar niekas nebuvo laidotas.
42. Ten jie ir paguldė Jėzų, nes buvo žydų Pasiruošimo diena, o kapas arti.