Jono 3 KBV

1. Buvo vienas fariziejus vardu Nikodemas, žydų vyresnysis.

2. Jis atėjo naktį pas Jėzų ir kreipėsi į Jį: „Rabi, mes žinome, kad esi mokytojas, atėjęs iš Dievo, nes niekas negalėtų daryti tokių ženklų, kokius Tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo.“

3. Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš naujo, negalės regėti Dievo karalystės.“

4. Nikodemas paklausė: „Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas senas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir gimti?“

5. Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Dievo karalystę.

6. Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia.

7. Nesistebėk, jog pasakiau tau: jums būtina gimti iš naujo.

8. Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kur link nueina. Taip yra su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios.“

9. Nikodemas atsiliepė: „Kaip tai gali būti?“

10. Jėzus jam atsakė: „Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nesupranti?

11. Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: mes kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką matėme, o jūs nepriimate mūsų liudijimo.

12. Jei netikite, man kalbant apie žemiškuosius dalykus, tai kaipgi tikėsite, jei kalbėsiu jums apie dangiškuosius?

13. Niekas nėra pakilęs į dangų, kaip tik Tas, kuris nužengė iš dangaus, – Žmogaus Sūnus, esantis danguje.

14. Kaip Mozė dykumoje iškėlė gyvatę, taip turi būti iškeltas Žmogaus Sūnus,

15. kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“

16. Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.

17. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas.

18. Kas Jį tiki, tas neteisiamas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus vardo.

19. O teismo nuosprendis yra toks: šviesa atėjo į pasaulį, bet žmonės labiau pamilo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti.

20. Kiekvienas, kuris daro bloga, neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai nebūtų atskleisti.

21. O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad taptų matoma, jog jo darbai atlikti Dieve.

22. Paskui Jėzus su savo mokiniais atėjo į Judėjos kraštą ir, ten su jais būdamas, krikštijo.

23. Taip pat ir Jonas krikštijo Enone, netoli Salimo, nes ten buvo daug vandens ir žmonės ten ateidavo ir buvo krikštijami.

24. Tada Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą.

25. Tarp Jono mokinių ir vieno žydo kilo ginčas dėl apsivalymo.

26. Tad jie atėjo pas Joną ir pranešė: „Rabi, Tas kuris buvo su tavimi anapus Jordano, apie kurį tu paliudijai, – štai Jis krikštija, ir visi eina pas Jį.“

27. Jonas atsakė: „Žmogus nieko negali pasiimti, jeigu jam neduota iš dangaus.

28. Jūs patys galite man paliudyti, jog sakiau: aš ne Kristus! Aš siųstas būti tik Jo pirmtaku.

29. Kas turi sužadėtinę, tas sužadėtinis, o sužadėtinio bičiulis, kuris šalia stovi ir jį girdi, džiaugte džiaugiasi jaunikio balsu. Todėl šiam mano džiaugsmui jau nieko netrūksta.

30. Jis turi augti, o aš – mažėti.“

31. Kas iš aukštybių ateina, Tas už visus viršesnis, o kas – iš žemės, žemiškas yra ir žemiškai kalba. Kas iš dangaus ateina, Tas už visus viršesnis.

32. Jis liudija, ką matė ir girdėjo, tik niekas Jo liudijimo nepriima.

33. O kas Jo liudijimą priima, tas pripažįsta, jog Dievas teisus,

34. juk ką Dievas yra siuntęs, tas kalba Dievo žodžius, nes Dievas teikia Dvasią be saiko.

35. Tėvas myli Sūnų ir visa yra atidavęs į Jo rankas.

36. Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas netiki į Sūnų – gyvenimo nematys: ant jo pasilieka Dievo rūstybė.