Jono 4 KBV

1. Viešpats, sužinojęs, kad fariziejai išgirdo, jog Jo mokinių skaičius auga labiau negu Jono ir Jis gausiau krikštija

2. (nors pats Jėzus nekrikštydavo, tik Jo mokiniai),

3. paliko Judėją ir vėl išėjo į Galilėją.

4. Jam reikėjo eiti per Samariją.

5. Taigi Jis užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui.

6. Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus atsisėdo prie šulinio. Buvo apie šeštą valandą.

7. Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus jos paprašė: „Duok man gerti.“

8. (Tuo tarpu Jo mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.)

9. Samarietė atsakė: „Kaip Tu, būdamas žydas, prašai manęs, samarietės, gerti?“ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.)

10. Jėzus jai tarė: „Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra Tas, kuris tavęs prašo: „Duok man gerti“, pati būtum Jo prašiusi, ir Jis tau būtų davęs gyvojo vandens!“

11. Moteris atsiliepė: „Viešpatie, bet Tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur Tu imsi gyvojo vandens?

12. Argi Tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?“

13. Jėzus atsakė: „Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš.

14. O kas gers vandenį, kurį Aš jam duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą.“

15. Tada moteris Jam tarė: „Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau semtis čionai.“

16. Jėzus atsiliepė: „Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia.“

17. Moteris atsakė: „Aš neturiu vyro.“ Jėzus jai tarė: „Gerai pasakei: „Neturiu vyro“,

18. nes esi turėjusi penkis vyrus, ir tas, kurį dabar turi, nėra tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei.“

19. Moteris atsiliepė: „Aš matau, Viešpatie, jog Tu esi pranašas.

20. Mūsų tėvai garbino ant šito kalno, o jūs sakote, kad Jeruzalė esanti vieta, kur reikia garbinti.“

21. Jėzus atsakė: „Moterie, tikėk manimi, jog ateina valanda, kada garbinsite Tėvą ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje.

22. Jūs garbinate, ko nepažįstate, o mes garbiname, ką pažįstame, nes išgelbėjimas – iš žydų.

23. Bet ateina valanda, – jau dabar ji yra, – kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasia ir tiesa, nes Tėvas tokių Jo garbintojų ieško.

24. Dievas yra Dvasia, ir Jį garbinantys turi garbinti dvasia ir tiesa.“

25. Moteris Jam sako: „Žinau, jog ateina Mesijas (tai yra Kristus). Atėjęs Jis mums viską paskelbs.“

26. Jėzus jai tarė: „Tai Aš, kuris su tavimi kalbu!“

27. Tuo metu sugrįžo Jo mokiniai ir nustebo, kad Jis kalbėjo su moterimi. Vis dėlto nė vienas nepaklausė: „Ko iš jos nori?“ arba: „Apie ką su ja kalbi?“

28. O moteris, palikusi ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms:

29. „Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik Jis nebus Kristus?“

30. Ir žmonės iš miesto ėjo pas Jį.

31. Tuo tarpu mokiniai ragino Jį, sakydami: „Rabi, valgyk!“

32. O Jis jiems tarė: „Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote.“

33. Tada mokiniai pradėjo vienas kito klausinėti: „Nejaugi kas atnešė Jam valgyti?“

34. Bet Jėzus tarė: „Mano maistas – vykdyti valią To, kuris mane siuntė, ir baigti Jo darbą.

35. Argi jūs nesakote: „Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis“? Štai sakau jums: pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus – jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai.

36. Jau pjovėjas uždarbį gauna ir renka vaisių amžinajam gyvenimui, kad kartu džiaugtųsi ir sėjėjas, ir pjovėjas.

37. Teisingai priežodis sako: „Vienas pasėja, kitas nupjauna.“

38. Aš pasiunčiau jus nuimti derlių, į kurį jūs neįdėjote darbo. Kiti pasidarbavo, o jūs įstojote į jų darbą.“

39. Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters žodžių: „Jis man pasakė viską, ką esu padariusi.“

40. Atėję samariečiai prašė Jį pasilikti pas juos, ir Jis ten pasiliko dvi dienas.

41. Ir dar daug žmonių įtikėjo dėl Jo žodžių.

42. O moteriai jie pasakė: „Dabar tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad Jis iš tiesų yra Kristus, pasaulio Gelbėtojas.“

43. Po dviejų dienų Jis išvyko iš ten į Galilėją.

44. Pats Jėzus buvo paliudijęs: „Pranašas negerbiamas savo tėviškėje.“

45. Kai Jis pasiekė Galilėją, galilėjiečiai priėmė Jį, nes buvo matę visa, ką Jis padarė per šventę Jeruzalėje; mat ir jie buvo nukeliavę į tą šventę.

46. Taigi Jėzus vėl atėjo į Galilėjos Kaną, kur buvo pavertęs vandenį vynu. Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo.

47. Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžo į Galilėją, jis atėjo pas Jį ir maldavo ateiti ir išgydyti jo sūnų, kuris buvo prie mirties.

48. Tuomet Jėzus jam atsakė: „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, niekaip netikėsite.“

49. Karaliaus valdininkas prašė: „Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė.“

50. Jėzus jam tarė: „Eik, tavo sūnus gyvas!“ Žmogus patikėjo Jėzaus jam pasakytu žodžiu ir išėjo.

51. Pareinantį jį pasitiko tarnai ir pranešė: „Tavo vaikas gyvas.“

52. Jis paklausė, kurią valandą pasidarė geriau. Jie atsakė: „Vakar septintą valandą jam karštis atslūgo.“

53. Taip tėvas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus jam pasakė: „Tavo sūnus gyvas.“ Ir įtikėjo jis pats bei visi jo namai.

54. Tai buvo antras stebuklas, kurį Jėzus padarė, sugrįžęs iš Judėjos į Galilėją.