Jono 7 KBV

1. Tada Jėzus vaikščiojo po Galilėją. Jis nenorėjo eiti Judėjon, nes žydai ieškojo progos Jį nužudyti.

2. Artėjo žydų Palapinių šventė.

3. Jo broliai Jam kalbėjo: „Keliauk iš čia į Judėją, kad ir Tavo mokiniai pamatytų, kokius darbus darai.

4. Juk, norėdamas iškilti viešumon, niekas neveikia slapčiomis. Jei darai tokius darbus, pasirodyk pasauliui.“

5. (Mat netgi Jo broliai Juo netikėjo.)

6. Jėzus jiems atsakė: „Mano laikas dar neatėjo, o jums laikas visada tinkamas.

7. Pasaulis negali jūsų nekęsti, o manęs jis nekenčia, nes Aš liudiju, kad jo darbai pikti.

8. Jūs eikite į iškilmes. Aš į šitą šventę neisiu, nes mano laikas dar neatėjo.“

9. Tai pasakęs, Jis pasiliko Galilėjoje.

10. Bet kai Jo broliai iškeliavo į šventę, tada ir Jis išėjo, bet ne viešai, o tarsi slapčiomis.

11. Tuo tarpu iškilmėse žydai Jo ieškojo, klausinėdami: „O kur Tas?“

12. Apie Jį taip pat sklido kalbos miniose. Vieni sakė: „Jis geras!“ Kiti neigė: „Visai ne. Jis tik klaidina žmones.“

13. Tačiau viešai nė vienas apie Jį nekalbėjo, nes bijojo žydų.

14. Šventei įpusėjus, Jėzus atėjo į šventyklą ir ėmė mokyti.

15. Žydai stebėjosi ir sakė: „Iš kur Jis žino Raštą, visai nesimokęs?“

16. Jėzus jiems atsakė: „Mano mokslas ne mano, bet To, kuris mane siuntė.

17. Kas nori vykdyti Jo valią, supras, ar tas mokymas iš Dievo, ar Aš kalbu iš savęs.

18. Kas iš savęs kalba, ieško sau šlovės. O kuris ieško jo siuntėjo šlovės, tas teisus, ir nėra jame neteisybės.“

19. „Argi Mozė nedavė jums Įstatymo? Tačiau niekas iš jūsų Įstatymo nesilaiko. Kodėl gi norite mane nužudyti?“

20. Žmonės atsiliepė: „Tu turi demoną! Kas gi nori tave nužudyti?“

21. Jėzus jiems atsakė: „Aš padariau tik vieną darbą, ir jūs visi nustebote.

22. Mozė jums davė apipjaustymą, – nors jis kilęs ne iš Mozės, bet iš protėvių, – ir jūs apipjaustote žmogų per šabą.

23. Jei žmogus apipjaustomas šabo dieną, kad nebūtų sulaužytas Mozės Įstatymas, tai kodėl pykstate ant manęs, kad Aš visą žmogų išgydžiau per šabą?

24. Tad neteiskite pagal išorę, bet teiskite teisingai.“

25. Kai kurie Jeruzalės gyventojai klausinėjo: „Ar tik ne šitą nori nužudyti?

26. Štai Jis viešai kalba, ir niekas Jam nieko nesako. Gal vyresnybė įsitikino, jog Jis iš tiesų Kristus?

27. Tačiau mes žinome, iš kur šis yra. O kai ateis Kristus, niekas nežinos, iš kur Jis.“

28. Tuomet Jėzus, mokydamas šventykloje, šaukė: „Jūs pažįstate mane ir žinote, iš kur Aš. Ne pats nuo savęs Aš atėjau, bet teisingas yra Tas, kuris mane siuntė, o jūs Jo nepažįstate.

29. Aš Jį pažįstu, nes Aš esu iš Jo, ir Jis mane siuntė.“

30. Tada jie norėjo Jėzų suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš Jį rankos, nes dar nebuvo atėjusi Jo valanda.

31. Bet daugelis iš minios įtikėjo Jį ir kalbėjo: „Argi atėjęs Kristus padarytų daugiau ženklų, kaip kad šis yra padaręs?“

32. Fariziejai išgirdo žmones šitaip kalbant apie Jį, ir aukštieji kunigai bei fariziejai pasiuntė sargybinius Jį suimti.

33. Tuomet Jėzus jiems pasakė: „Dar trumpą laiką būsiu su jumis. Paskui iškeliausiu pas Tą, kuris mane siuntė.

34. Jūs manęs ieškosite ir nerasite; ir ten, kur Aš būsiu, jūs negalėsite nueiti.“

35. Tuomet žydai ėmė kalbėtis tarp savęs: „Kurgi Jis žada keliauti, kad mes negalėsime Jo rasti? Gal Jis rengiasi išvykti pas išsisklaidžiusius tarp graikų ir mokyti graikus?

36. Ką reiškia tie Jo žodžiai: „Jūs manęs ieškosite ir nerasite; ir ten, kur Aš būsiu, jūs negalėsite nueiti“?“

37. Paskutinę, didžiąją šventės dieną Jėzus stovėjo ir šaukė: „Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegeria!

38. Kas mane tiki, kaip Raštas sako, iš jo vidaus plūs gyvojo vandens upės.“

39. Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti Jį įtikėjusieji. Mat Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas.

40. Išgirdę tuos žodžius, daugelis iš minios sakė: „Jis iš tiesų pranašas!“

41. Kiti tvirtino: „Jis Kristus!“ Dar kiti prieštaravo: „Nejaugi Kristus ateitų iš Galilėjos?

42. Argi Raštas nesako, jog Kristus ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, iš kur buvo Dovydas?“

43. Taigi minioje dėl Jo kilo nesutarimas.

44. Kai kurie norėjo Jį suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš Jį rankos.

45. Sargybiniai sugrįžo pas aukštuosius kunigus bei fariziejus, o tie klausė: „Kodėl Jo neatvedėte?“

46. Sargybiniai atsakė: „Niekada žmogus nėra taip kalbėjęs, kaip šis žmogus!“

47. Fariziejai atsakė: „Gal jau ir jūs suvedžioti?

48. Ar tiki Jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų?

49. O ta minia, nežinanti Įstatymo, – prakeikta.“

50. Tada prabilo vienas iš jų, Nikodemas, kuris buvo aplankęs Jėzų nakčia:

51. „Argi mūsų Įstatymas teisia žmogų, jeigu šis pirmiau neišklausytas ir nežinoma, ką jis padaręs?“

52. Jie jam tarė: „Gal ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk ir pamatysi, kad joks pranašas nėra kilęs iš Galilėjos.“

53. Ir taip išsiskirstė kiekvienas po namus.