Jono 7 LBDKAN

1. Tada Jėzus vaikščiojo po Galilėją. Jis nenorėjo eiti Judėjon, nes žydai jo tykojo nužudyti.

2. Artėjo žydų Palapinių šventė.

3. Jo broliai jam kalbėjo: „Keliauk iš čia į Judėją, kad tavo mokiniai pamatytų, kokius darbus tu darai.

4. Juk, norėdamas iškilti viešumon, niekas neveikia slapčiomis. Jei darai tokius darbus, pasirodyk pasauliui“.

5. (Mat netgi jo broliai juo netikėjo.)

6. Jėzus jiems atsakė: „Mano metas dar neatėjo, o jums metas visada tinkamas.

7. Pasaulis negali jūsų nekęsti, o manęs jis nekenčia, nes aš liudiju, kad jo darbai pikti.

8. Taigi jūs eikite sau į iškilmes. Aš į šitą šventę neisiu, nes mano metas dar neatėjo“.

9. Tai pasakęs, jis pasiliko Galilėjoje.

10. Kai jo broliai iškeliavo į šventę, tuomet ir jis išėjo, bet ne viešai, o tarsi slapčiomis.

11. Tuo tarpu iškilmėse žydai jo ieškojo, klausinėdami: „O kur tasai?“

12. Apie jį taip pat ėjo kalbos miniose. Vieni sakė: „Jis geras!“ Kiti neigė: „Visai ne. Jis tik klaidina žmones“.

13. Bijodami žydų, visi privengė apie jį viešai kalbėti.

14. Šventei įpusėjus, Jėzus atėjo į šventyklą ir ėmė mokyti.

15. Žydai stebėjosi ir sakė: „Iš kur jis išmano Raštą, visai nesimokęs?“

16. Jėzus jiems atsakė: „Mano mokslas ne mano, bet to, kuris yra mane siuntęs.

17. Kas nori vykdyti jo valią, supras, ar tas mokslas iš Dievo, ar aš kalbu pats iš savo galvos.

18. Kas iš savęs kalba, ieško savo garbės. O kuriam rūpi jo Siuntėjo šlovė, tas tiesakalbis, ir nėra jame neteisybės.

19. Argi Mozė jums nedavė Įstatymo? Deja, niekas iš jūsų Įstatymo nesilaiko. Kodėl gi norite mane nužudyti?“

20. Žmonės atsiliepė: „Ar velnias tave apsėdo?! Kas gi tyko tave nužudyti?“

21. Jėzus jiems atsakė: „Aš padariau tik vieną darbą, ir jūs visi nustebote.

22. Mozė jums įsakė apipjaustymą – nors jis kilęs ne iš Mozės, bet iš protėvių, – ir jūs apipjaustote šabo dieną.

23. Jei galima žmogų apipjaustyti šabo dieną, kad nebūtų sulaužytas Mozės Įstatymas, tai kodėl pykstate ant manęs, kad aš visą žmogų išgydžiau šabo dieną?!

24. Tad neteiskite pagal išorę, bet paisykite teisingumo“.

25. Kai kurie Jeruzalės gyventojai klausinėjo: „Ar tik ne šitą nori nužudyti?

26. Štai jis viešai kalba, ir niekas jam nieko nesako. Gal vyresnybė įsitikino, jog jis Mesijas?

27. Tačiau mes žinome, iš kur jis kilęs. O kai ateis Mesijas, niekas nežinos, iš kur jis“.

28. Tuomet Jėzus, mokydamas šventykloje, garsiai šaukė: „Išties jūs mane pažįstate ir žinote, iš kur aš kilęs. Ne pats nuo savęs atėjau, bet tiesakalbis yra tas, kuris mane atsiuntė, o jūs jo nepažįstate.

29. Aš jį pažįstu, nes iš jo esu atėjęs, ir jis yra mane siuntęs“.

30. Tuomet jie norėjo Jėzų suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos, nes dar nebuvo atėjusi jo valanda.

31. Daugelis iš minios įtikėjo jį ir kalbėjo: „Argi atėjęs Mesijas padarytų daugiau ženklų, kaip kad šitas yra padaręs?!“

32. Fariziejai nugirdo žmones šitaip bešnekant apie jį, todėl aukštieji kunigai bei fariziejai pasiuntė sargybinius jo suimti.

33. Tuomet Jėzus prabilo: „Dar trumpą laiką būsiu su jumis. Paskui iškeliausiu pas tą, kuris mane siuntė.

34. Jūs manęs ieškosite ir neberasite, nes ten, kur aš būsiu, jūs negalėsite nueiti“.

35. Žydai ėmė kalbėtis tarp savęs: „Kurgi jis žada keliauti, kad mes negalėsime jo rasti? Gal jis rengiasi išvykti pas žydus, pasklidusius tarp graikų, ir mokyti graikus?

36. Ką reiškia tie jo žodžiai: ‘Jūs manęs ieškosite ir neberasite, nes ten, kur aš būsiu, jūs negalėsite nueiti’?“

37. Paskutinę, iškilmingiausiąją šventės dieną Jėzus stovėjo ten ir šaukė: „Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegu geria.

38. Kas mane tiki, kaip Raštas sako, iš to vidaus plūs gyvojo vandens srovės“.

39. Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti įtikėjusieji. Mat Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas.

40. Išgirdę tuos žodžius, kai kurie žmonės sakė: „Jis iš tiesų pranašas!“

41. Kiti tvirtino: „Jis Mesijas!“ Dar kiti prieštaravo: „Nejaugi Mesijas būtų iš Galilėjos?

42. Argi Raštas nesako, jog Mesijas ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, kur yra buvęs Dovydas?“

43. Taigi minioje kilo nesutarimas dėl jo asmens.

44. Buvo tokių, kurie norėjo jį suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos.

45. Taigi sargyba sugrįžo tuščiomis pas aukštuosius kunigus bei fariziejus, o tie klausė: „Kodėl neatvedėte?“

46. Sargybiniai atsiliepė: „Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs!“

47. Fariziejai atsakė: „Gal jau ir jūs leidotės suvedžiojami?

48. Ar tiki jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų?

49. O šita minia, neišmananti Įstatymo, yra prakeikta“.

50. Tuomet prabilo vienas iš jų, Nikodemas, kuris pirmiau buvo aplankęs Jėzų:

51. „Ar leidžia mūsų Įstatymas pasmerkti žmogų, jeigu jis pirmiau neištardytas ir nėra žinoma, ką jis padaręs?“

52. Tada jie atsiliepė: „Gal ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk ir pamatysi, kad joks pranašas nebuvo kilęs iš Galilėjos“.

53. Ir taip jie išsivaikščiojo kas sau.