Jono 9 KBV

1. Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį.

2. Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo – jis pats ar jo tėvai, – kad gimė aklas?“

3. Jėzus atsakė: „Nei jis nusidėjo, nei jo tėvai, bet dėl to, kad jame apsireikštų Dievo darbai.

4. Man reikia dirbti darbus To, kuris mane siuntė, kol yra diena. Ateina naktis, kada niekas negalės dirbti.

5. Kol esu pasaulyje, esu pasaulio šviesa!“

6. Tai taręs, Jis spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis

7. ir tarė jam: „Eik ir nusiprausk Siloamo tvenkinyje.“ (Išvertus Siloamas reiškia „Pasiųstasis“.) Tas nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis.

8. Kaimynai ir tie, kurie anksčiau matydavo jį aklą, klausė: „Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?“

9. Vieni sakė: „Tai jis.“ Kiti: „Ne, tik panašus į jį.“ O jis atsakė: „Tai aš.“

10. Tada jie klausė jo: „Kaip atsivėrė tau akys?“

11. Jis atsakė: „Žmogus, vadinamas Jėzumi, padarė purvo, patepė juo mano akis ir pasakė: „Eik į Siloamo tvenkinį ir nusiprausk.“ Aš nuėjau, nusiprausiau ir praregėjau.“

12. Tada jie paklausė: „Kur Jis?“ Šis atsakė: „Nežinau.“

13. Jie nusivedė buvusį neregį pas fariziejus.

14. O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo šabas.

15. Fariziejai jo vėl paklausė, kaip jis praregėjęs. Tas jiems paaiškino: „Jis uždėjo man ant akių purvo, aš nusiprausiau, ir dabar regiu.“

16. Kai kurie fariziejai kalbėjo: „Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko šabo.“ O kiti sakė: „Kaip galėtų nuodėmingas žmogus daryti tokius ženklus?!“ Ir jie tarp savęs nesutarė.

17. Tuomet jie vėl paklausė buvusio neregio: „O ką tu pasakysi apie žmogų, atvėrusį tau akis?“ Šis atsakė: „Jis pranašas.“

18. Bet žydai netikėjo, kad jis buvo aklas ir praregėjo, kol pašaukė praregėjusiojo tėvus

19. ir paklausė jų: „Ar šitas jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?“

20. Jo tėvai jiems atsakė: „Mes žinome, kad jis mūsų sūnus ir kad jis gimė aklas.

21. O kaip jis praregėjo, mes nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome. Klauskite jį patį, jis suaugęs ir pats tegul kalba už save.“

22. Jo tėvai taip kalbėjo, bijodami žydų. Nes žydai jau buvo nutarę: jei kas tik išpažintų Jėzų esant Kristų, turėtų būti pašalintas iš sinagogos.

23. Todėl jo tėvai pasakė: „Jis suaugęs, klauskite jį patį.“

24. Tada jie antrą kartą pasišaukė buvusį neregį ir pasakė jam: „Šlovink Dievą! Mes žinome, kad Tas žmogus nusidėjėlis.“

25. Jis atsiliepė: „Ar Jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu.“

26. Jie vėl klausė: „Ką Jis tau darė? Kaip Jis tau atvėrė akis?“

27. Šis atsakė: „Aš jau sakiau jums, tik jūs neklausėte. Ar dar kartą norite išgirsti? Gal ir jūs norite tapti Jo mokiniais?“

28. Tada jie išplūdo jį ir pasakė: „Tu esi Jo mokinys, o mes – Mozės mokiniai.

29. Mes žinome, kad Mozei Dievas kalbėjo, o iš kur šitas, nežinome.“

30. Žmogus jiems atsakė: „Tai tikrai nuostabu, kad nežinote, iš kur Jis. O juk Jis man atvėrė akis!

31. Žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių. Bet jei kas yra Dievo garbintojas ir vykdo Jo valią – tą Jis išklauso.

32. Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis!

33. Jei šitas nebūtų iš Dievo, Jis nieko negalėtų padaryti.“

34. Jie atsakė jam: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar mus mokai?!“ Ir išvarė jį lauk.

35. Jėzus, išgirdęs, kad jie išvarė jį lauk, surado jį ir paklausė: „Ar tiki Dievo Sūnų?“

36. Šis atsakė: „O kas Jis, Viešpatie, kad Jį tikėčiau?“

37. Jėzus jam tarė: „Tu jau esi Jį matęs, ir dabar Jis su tavimi kalba.“

38. Tada jis sušuko: „Tikiu, Viešpatie!“, ir pagarbino Jį.

39. O Jėzus pasakė: „Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo, – kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų.“

40. Prie Jo esantys fariziejai, tai išgirdę, paklausė: „Tai gal ir mes akli?“

41. Jėzus jiems atsakė: „Jei būtumėte akli, neturėtumėte nuodėmės, bet dabar sakote: „Mes regime!“, todėl jūsų nuodėmė pasilieka.“