Jonos 2 KBV

1. Tada Jona iš žuvies pilvo meldėsi Viešpačiui, savo Dievui:

2. „Aš šaukiausi Viešpaties savo varguose, ir Jis išklausė mane. Kai iš mirusiųjų buveinės pilvo šaukiau, Tu išgirdai mano balsą.

3. Tu įmetei mane į gelmę, vidury jūrų. Vandenys apsupo mane, visos Tavo bangos ir vilnys ritosi per mane.

4. Tada galvojau: „Esu išvytas iš Tavo akivaizdos, tačiau aš vėl matysiu Tavo šventyklą!“

5. Vandenys apsėmė mane ir grasino mano gyvybei, gelmės apgaubė mane, jūros žolės vijosi aplink mano galvą.

6. Aš nugrimzdau iki kalnų pamatų, žemė uždarė mane savo skląsčiais. Bet Tu, Viešpatie, mano Dieve, išvedei mane gyvą iš gilybės.

7. Mano sielai alpstant, prisiminiau Viešpatį ir mano malda pasiekė Tave Tavo šventykloje.

8. Apgaulingų tuštybių garbintojai apleidžia jiems suteiktą gailestingumą.

9. Bet aš, garsiai dėkodamas, atnešiu Tau auką; ką pažadėjau – ištesėsiu. Išgelbėjimas ateina iš Viešpaties!“

10. Viešpats įsakė, ir žuvis išspjovė Joną ant kranto.