Jonos 2 LBD

1. Bet VIEŠPATS parūpino didžuvę, kad ji prarytų Joną. Ir žuvies pilve Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis.

2. Būdamas žuvies pilve, Jona meldėsi VIEŠPAČIUI, savo Dievui.

3. Jis sakė: „Savo nelaimėje šaukiausi VIEŠPATIES, ir jis man atsiliepė. Iš Šeolo pilvo šaukiau, ir tu išgirdai mano balsą!

4. Tu įmetei mane į bedugnę, į jūros širdį. Mane prarijo vandenys, apsėmė visi tavo vandenų srautai ir vilnys.

5. Tuomet tariau: ‘Iš tavo Artumo esu išguitas! Kaip vėl regėsiu tavo šventąją buveinę?

6. Vandenys užliejo mane ligi kaklo, bedugnė prarijo mane, jūros dumbliai apraizgė man galvą

7. prie kalnų papėdės. Nužengiau į kraštą, kurio velkės užsklendė mane amžinai. Bet tu, VIEŠPATIE, mano Dieve, iškėlei mano gyvastį iš kapo.

8. Mano gyvasčiai vis labiau gęstant, atminiau VIEŠPATĮ ir mano malda pasiekė tave tavo šventojoje buveinėje.

9. Tuščius stabus garbinantieji atsisako savo gailestingumo šaltinio,

10. o aš padėkos giesmę tau aukosiu, duotą įžadą įvykdysiu. Išgelbėjimas ateina iš VIEŠPATIES!’“

11. Tuomet VIEŠPATS paliepė žuviai išspjauti Joną į sausumą.