Jonos 4 KBV

1. Jonai tai labai nepatiko, ir jis supyko.

2. Jona meldėsi: „Ak, Viešpatie, argi ne taip sakiau, kai dar buvau savo krašte? Dėl to aš ir bėgau į Taršišą, žinodamas, kad esi maloningas Dievas, gailestingas, lėtas pykti, didžiai geras ir susilaikantis nuo bausmės.

3. Todėl dabar, Viešpatie, meldžiu, pasiimk mano gyvybę, nes man yra geriau mirti, negu gyventi.“

4. Viešpats klausė: „Ar manai, kad teisingai pyksti?“

5. Jona išėjo iš miesto ir atsisėdo rytų pusėje. Jis, pasistatęs ten stoginę, sėdėjo jos pavėsyje ir laukė, kas atsitiks miestui.

6. Viešpats Dievas išaugino augalą, kad jo šešėlis dengtų Jonos galvą ir išvaduotų iš sielvarto. Jona labai džiaugėsi tuo augalu.

7. Bet kitą dieną, aušrai brėkštant, Dievas paruošė kirmėlę, kuri pakando augalą, ir tas nudžiūvo.

8. Saulei patekėjus, Dievas paruošė svilinantį rytų vėją. Saulė spigino Jonai į galvą, jis alpo ir geidė sau mirties, sakydamas: „Geriau man mirti, negu gyventi!“

9. Ir Dievas tarė Jonai: „Ar tu teisingai pyksti dėl augalo?“ Jis atsakė: „Taip, pykstu teisingai, netgi iki mirties.“

10. Tada Viešpats tarė: „Tau gaila augalo, dėl kurio tu nei vargai, nei jo auginai. Jis per vieną naktį užaugo ir per vieną naktį pražuvo.

11. Argi Aš neturėčiau pasigailėti Ninevės, šio didelio miesto, kuriame gyvena daugiau negu šimtas dvidešimt tūkstančių žmonių, nemokančių atskirti dešinės nuo kairės, ir, be to, daug gyvulių?“