Teisėjų 14 KBV

1. Samsonas, nuėjęs į Timną, pamatė vieną filistinų mergaitę.

2. Sugrįžęs jis sakė tėvams: „Mačiau Timnoje filistinų mergaitę. Leiskite man ją vesti.“

3. Jo tėvai atsakė: „Nejaugi tarp tavogiminių ir visoje tautoje nėra mergaitės, kad nori vesti iš neapipjaustytų filistinų?“ Bet Samsonas atsakė: „Leiskite man ją vesti, nes ji man labai patinka.“

4. Tėvai nežinojo, kad Viešpats taip padarė, ieškodamas progos prieš filistinus. Tuo metu filistinai valdė Izraelį.

5. Samsonas su tėvais ėjo į Timną. Prie Timnos vynuogynų jis sutiko jauną liūtą.

6. Viešpaties Dvasia galingai nužengė ant jo, ir jis sudraskė jį kaip ožiuką plikomis rankomis, bet viso to nepapasakojo tėvams.

7. Nuėjęs pas mergaitę kalbėjosi, ir ji patiko Samsonui.

8. Po kurio laiko jis grįžo jos paimti. Eidamas jis pasuko iš kelio, norėdamas pamatyti liūto dvėselieną. Ir štai liūto dvėselienoje – bičių spiečius ir medus.

9. Jis paėmė medaus ir ėjo toliau valgydamas. Parėjęs pas savo tėvus, jis davė ir jiems to medaus, ir jie valgė. Bet jis nepasakė jiems, kad tą medų jis buvo ėmęs iš liūto dvėselienos.

10. Jo tėvas nuėjo pas tą mergaitę, ir Samsonas suruošė ten puotą, nes taip darydavo jaunikiai.

11. Filistinai, jį pamatę, atvedė trisdešimt pabrolių, kad jie būtų su juo.

12. Samsonas tarė: „Aš užminsiu jums mįslę. Jei ją įminsite per septynias puotos dienas, aš jums duosiu trisdešimt apatinių ir trisdešimt išeiginių drabužių,

13. o jei neįminsite, tai jūs man duosite trisdešimt apatinių ir trisdešimt išeiginių drabužių.“ Jie atsakė jam: „Užmink mums tą mįslę, norime ją išgirsti.“

14. Jis tarė jiems: „Iš ėdiko išėjo maistas, iš stipruolio – saldumas.“ Jie negalėjo įminti mįslės per tris dienas.

15. Ketvirtą dieną jie tarė Samsono žmonai: „Išgauk iš savo vyro mįslės įminimą. Jei neišgausi, sudeginsime tave ir tavo tėvo namus. Argi mus čia pasikvietėte apiplėšti?“

16. Samsono žmona verkdama kalbėjo: „Tu nemyli manęs. Tu užminei mįslę mano tautos sūnums, o man jos nesakai.“ Jis jai tarė: „Aš jos nepasakiau nei savo tėvui, nei motinai, kodėl turėčiau tau ją pasakyti?“

17. Ji verkė septynias dienas, kol vyko puota. Septintą dieną, netekęs kantrybės, jis pasakė mįslės įminimą. Ji viską pasakė savo tautos sūnums.

18. Septintą dieną, prieš saulės nusileidimą, miesto vyrai Samsonui tarė: „Kas saldesnis už medų? Ir kas stipresnis už liūtą?“ Jis jiems atsakė: „Jei nebūtumėte arę su mano telyčia, nebūtumėte įminę mįslės.“

19. Tada Viešpaties Dvasia nužengė ant jo ir jis, nuėjęs į Aškeloną, užmušė trisdešimt vyrų, paėmė jų drabužius ir atidavė juos tiems, kurie įminė mįslę. Po to, labai supykęs, jis sugrįžo į savo tėvo namus.

20. Samsono žmona buvo atiduota vienam iš pabrolių.