Kunigų 13 KBV
1. Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui:
2. „Žmogus, ant kurio kūno odos atsirastų spuogas ar išbėrimas, ar šviesi dėmė, turinti raupsų ligos požymį, bus atvestas pas kunigą Aaroną arba pas kurį iš jo sūnų.
3. Kunigas apžiūrės ligą ant odos ir, jei plaukai yra pabalę ir vieta, turinti raupsų požymį, lyginant ją su sveiko kūno oda, yra įdubusi, tai įrodymas, jog yra raupsų liga; kunigas apžiūrės jį ir paskelbs nešvariu.
4. O jei ant odos bus šviesi balta dėmė, bet nebus įdubusi, lyginant su kita oda, ir plaukai bus pirmykštės spalvos, kunigas uždarys jį septynioms dienoms,
5. o septintą dieną jį patikrins. Jei tariami raupsai nebus padidėję ir nebus peržengę pirmykščių ribų odoje, uždarys jį dar septynioms dienoms.
6. Septintą dieną vėl patikrins. Jei dėmė bus tamsesnė ir nepadidėjusi, paskelbs žmogų esant švarų, nes tai išbėrimas; jis išplaus savo drabužius ir bus švarus.
7. Bet, jei po to, kai jį matė kunigas ir pripažino švariu, dėmė padidėtų, jis bus pas jį vėl atvestas; kunigas jį patikrins, ir, jei žaizda padidėjusi,
8. jį paskelbs nešvariu, – tai raupsai.
9. Jei žmogui atsirastų raupsų žymių, jis bus atvestas pas kunigą.
10. Tas jį apžiūrės. Jei plaukų spalva bus pabalus, pasikeitus ir matysis gyva mėsa,
11. tai ženklas, kad raupsai įsisenėję ir įaugę į odą. Kunigas paskelbs jį nešvariu, bet neuždarys, nes jo nešvarumas aiškus.
12. Jei raupsai išsiplėstų taip, kad apdengtų visą odą nuo galvos iki kojų, ką galima matyti ir akimis,
13. kunigas jį apžiūrės ir nutars, kad jo raupsai yra švarūs, nes jie visai pabalo, ir todėl žmogus yra švarus.
14. O jei pasirodys gyva mėsa,
15. tada bus kunigo paskelbtas nešvariu, nes gyva mėsa nešvari; tai yra raupsai.
16. O jei vėl pabals ir padengs visą žmogų,
17. kunigas jį apžiūrės ir paskelbs švariu.
18. Jei kam odoje atsirastų votis ir pagytų,
19. bet voties vietoje pasirodytų baltas ar rausvas randas, toks žmogus bus atvestas pas kunigą.
20. Šis, jei rastų tariamų raupsų vietą, lyginant su kita oda, įdubusią ir plaukus pabalusius, paskelbs jį nešvariu, nes votyje atsirado raupsų liga.
21. Bet, jei plaukai bus pirmykštės spalvos, o randas apytamsis ir vieta neįdubusi, uždarys jį septynioms dienoms;
22. jei po to randas padidėtų, pripažins žmogų nešvariu, – tai raupsai.
23. O jei bus pasilikęs toje pačioje vietoje, tai ženklas, jog tai tik voties randas, – žmogus švarus.
24. Jei oda, nudeginta ugnimi, sugijus turėtų baltą ar rausvą randą,
25. kunigas ją apžiūrės; jei pabalusioji vieta bus įdubusi, paskelbs žmogų nešvariu, nes tai raupsų liga.
26. Jei plaukų spalva nebus pasikeitusi ir sužeistoji vieta nebus įdubusi, bet bus neryški, uždarys jį septynioms dienoms
27. ir apžiūrės septintą dieną. Jei dėmė odoje padidėtų, paskelbs jį nešvariu, nes tai raupsai.
28. O jei baltumas pasiliks savo vietoje ir bus neryškus, tai yra tik nusideginimo žaizda; žmogus bus laikomas švariu.
29. Jei kuriam vyrui ar moteriai atsirastų raupsai ant galvos ar ant smakro, jį apžiūrės kunigas.
30. Jei žaizda bus įdubusi, plaukai pageltę ir plonesni negu paprastai, paskelbs nešvariu, nes tai yra galvos ir smakro raupsai.
31. O jei matys, kad nesveikoji vieta neįdubusi ir plaukai natūralūs, uždarys septynioms dienoms
32. ir septintą dieną vėl apžiūrės. Jei nesveikoji vieta nebus padidėjusi nė įdubusi, plaukai tos pačios spalvos,
33. tai žmogaus galva bus nuskusta, išskyrus tą vietą, ir jis bus uždarytas kitoms septynioms dienoms.
34. Jei septintą dieną pasirodys, kad viskas, kaip buvo, paskelbs jį švariu. Jis, išplovęs savo drabužius, bus švarus.
35. O jei, paskelbus jį švariu, nesveikoji vieta odoje padidės,
36. kunigas daugiau nebetyrinės, nes aišku – žmogus nešvarus.
37. Bet, jei nesveikoji vieta nebus padidėjusi ir plaukai bus natūralūs, aišku, kad žmogus pagijęs, ir paskelbs jį švariu.
38. Jei kuriam vyrui ar moteriai atsirastų baltų dėmių odoje,
39. kunigas jį apžiūrės. Jei jos bus balkšvos, težino, kad tai ne raupsai, bet tik išbėrimas, – žmogus švarus.
40. Jei kuriam vyrui slenka nuo galvos plaukai, jis tampa plikagalvis, bet yra švarus.
41. Jei plaukai nuslinko nuo kaktos, jis pasidarė plikakaktis, bet švarus.
42. O jei nuplikusi galva ar kakta pabalo ar paraudo,
43. tai kunigas patikrinęs paskelbs jį raupsuotu.
44. Jis serga raupsais ir yra nešvarus, kunigas paskelbs jį nešvariu; ant jo galvos raupsai.
45. Raupsuotasis turi persiplėšti drabužį, atidengti galvą, burną laikyti uždengtą ir šaukti: „Nešvarus, nešvarus!“
46. Visą laiką, kol bus raupsuotas ir nešvarus, gyvens vienas už stovyklos.
47. Jei vilnonis ar drobinis drabužis,
48. ar kailis, ar kas nors padaryta iš kailio
49. turėtų baltos ar rausvos spalvos dėmių, tie rūbai bus laikomi apkrėsti raupsais. Jie bus parodyti kunigui,
50. kuris, juos apžiūrėjęs, laikys atskyręs septynias dienas.
51. Jei kunigas, apžiūrėjęs septintą dieną, atras padidėjusias dėmes, tai bus raupsai. Jis pripažins tą drabužį nešvariu, nes ant jo yra plintantys raupsai.
52. Todėl jis sudegins tą drabužį, nes tai yra plintantys raupsai.
53. O jei matys dėmę nepadidėjusią,
54. lieps išplauti tą raupsuotą rūbą ir atskirs jį kitoms septynioms dienoms.
55. Jei patikrinęs matys, kad raupsų spalva nepakito, nors jie ir neišplito, pripažins nešvariu ir sudegins, nes raupsai įsigraužė į apdaro paviršių.
56. Jei, drabužį išplovus, raupsų vieta bus tamsesnė, ją atplėš ir atskirs nuo drabužio.
57. Bet, jei dėmės pasirodys tose vietose, kurios pirma buvo švarios, vadinasi, raupsai plinta; tuo atveju drabužis bus sudegintas.
58. Jei dėmių nebeatsiras, išplaus drabužį antrą kartą, ir jis bus švarus.
59. Tai yra įstatymas apie raupsus vilnoniame ir drobiniame drabužyje, audiniuose ir kailio apdaruose, kada juos pripažinti švariais ir kada nešvariais.“