Kunigų 13 LBDKAN

1. VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui:

2. „Kai žmogui kūno odoje atsiranda patinimas ar išbėrimas, ar dėmė, besivystanti į raupsų ligą kūno odoje, jis turi būti atvestas pas kunigą Aaroną ar pas vieną jo sūnų kunigų.

3. Kunigas apžiūrės ligą kūno odoje: jei plaukai ligos apimtoje vietoje pabalę ir ligos apimtoji vieta atrodo įdubusi, palyginti su kūno oda, tai – raupsai. Tai nustatęs, kunigas pripažins, kad tas žmogus apeigoms nešvarus.

4. O jei dėmė kūno odoje balta, neatrodo įdubusi, palyginti su oda, ir plaukai ant jos nepabalę, kunigas uždarys ligonį septynioms dienoms.

5. Septintą dieną kunigas apžiūrės jį ir, jei ligos apimtoji vieta išlaikė savo spalvą ir neišsiplėtė odoje, uždarys jį dar septynioms dienoms.

6. Septintą dieną kunigas vėl jį apžiūrės ir, jei ligos apimtoji vieta sumažėjusi ir neišsiplėtusi odoje, pripažins, kad žmogus švarus. Tai tik išbėrimas. Žmogus išsiplaus drabužius ir bus švarus.

7. Bet jei po to, kai pasirodė kunigui ir buvo pripažintas esąs švarus, išbėrimas plėstųsi, jis turi vėl pasirodyti kunigui.

8. Kunigas apžiūrės jį ir, jei išbėrimas odoje išsiplėtęs, pripažins, kad žmogus nešvarus. Išbėrimas yra raupsai.

9. Gavęs raupsų ligą, žmogus turi būti atvestas pas kunigą.

10. Kunigas apžiūrės jį, ir jei odoje bus rastas baltas patinimas su pabalusiais plaukais, o patinime – gyvos mėsos opa,

11. tai jo kūno odoje įsisenėjusi raupsų liga. Kunigas pripažins, kad jis nešvarus, bet jo neuždarys, nes aišku, kad jis nešvarus.

12. Bet jei išbertų visą ligonio odą nuo galvos iki kojų, kiek tik kunigo akys gali užmatyti,

13. kunigas apžiūrės jį ir, jei išbertas visas kūnas, pripažins ligonį švarų. Jis švarus, nes visas pasidarė baltas.

14. Bet jei kada nors pasirodytų gyva mėsa, jis bus nešvarus.

15. Kunigas apžiūrės gyvą mėsą ir pripažins jį esant nešvarų. Gyva mėsa nešvari, nes ji yra raupsai.

16. Bet jei gyva mėsa vėl tampa balta, jis ateis pas kunigą.

17. Kunigas apžiūrės jį ir, jei oda yra tapusi balta, pripažins ligonį esant švarų. Jis švarus.

18. Kai žmogaus kūno odoje iškyla bei išgyja pūlinys

19. ir pūlinio vietoje atsiranda baltas patinimas ar rausvai balta dėmė, jis turi pasirodyti kunigui.

20. Kunigas apžiūrės ir, jei ji atrodo įdubusi, palyginti su likusia oda, o plaukai ant jos pabalę, pripažins jį esant nešvarų. Tai raupsų liga, iškilusi pūlinio vietoje.

21. Bet jei kunigas apžiūrėjęs nustato, kad plaukai ant dėmės nepabalę ir ji neįdubusi, palyginti su kita oda, bet darosi mažesnė, kunigas uždarys jį septynioms dienoms.

22. O jei ji odoje plečiasi, kunigas pripažins jį esant nešvarų. Tai liga.

23. Bet jei dėmė lieka toje pačioje vietoje ir nesiplečia, ji yra pūlinio randas. Kunigas pripažins, kad žmogus švarus.

24. Arba, ugniai nudeginus žmogaus kūno odą ir gyvai mėsai nudegimo opoje tapus rausvai baltai ar baltai,

25. kunigas apžiūrės ją. Jei plaukai nudegimo opoje pabalę ir opa atrodo įdubusi, palyginti su kita oda, tai raupsų liga. Raupsai išsivystė nudegimo opoje, ir kunigas pripažins, kad žmogus nešvarus. Tai raupsų liga.

26. Bet jei kunigas, apžiūrėjęs opą, nustato, kad plaukai nėra pabalę ir ji neįdubusi, palyginti su kita oda, bet sumažėjusi, kunigas uždarys žmogų septynioms dienoms.

27. Septintą dieną kunigas apžiūrės jį ir, jei opa bus išsiplėtusi odoje, pripažins jį esant nešvarų. Tai raupsų liga.

28. Bet jei opa bus likusi savo vietoje ir neišsiplėtusi odoje, o sumažėjusi, tai sutinimas nuo nudegimo. Kunigas pripažins jį esant švarų, nes tai nudegimo randas.

29. Jei vyrui ar moteriai atsirastų žaizda ant galvos ar ant smakro,

30. kunigas apžiūrės ligą. Jei žaizda atrodo įdubusi, palyginti su kita oda, ir plaukai pageltę ir suplonėję, kunigas pripažins jį esant nešvarų. Tai dedervinė, galvos ar smakro raupsų liga.

31. O kai kunigas, apžiūrėjęs dedervinės žaizdas, nustato, kad jos neatrodo įdubusios, palyginti su sveika oda, tačiau jose nėra juodų plaukų, kunigas uždarys žmogų su dedervinės žaizdomis septynioms dienoms.

32. Septintą dieną kunigas apžiūrės ligą. Jei jis nustato, kad dedervinė neišsiplėtusi, joje nėra geltonų plaukų ir, palyginti su kita oda, dedervinės žaizdos neįdubusios,

33. žmogus nusiskus, neskusdamas dedervinės žaizdų. O asmenį, sergantį dedervine, kunigas uždarys dar septynioms dienoms.

34. Septintą dieną kunigas apžiūrės dedervinę. Jei dedervinė neišsiplėtė odoje ir žaizdotoji oda, palyginti su kita oda, neatrodo įdubusi, kunigas pripažins jį esant švarų. Žmogus išsiplaus drabužius ir bus švarus.

35. Tačiau jeigu dedervinė plėstųsi po to, kai žmogus buvo pripažintas švarus,

36. kunigas apžiūrės jį. Jeigu dedervinė išsiplėtusi, kunigui nėra reikalo tikrinti ar plaukai pageltę – žmogus nešvarus.

37. Bet jeigu, jo akimis žiūrint, dedervinė sustabdyta ir žaizdų vietoje ataugę juodi plaukai, dedervinė išgydyta. Kunigas pripažins žmogų esant švarų.

38. Jei vyrui ar moteriai ant kūno odos pasirodytų spuogai, balti spuogai,

39. kunigas turi juos apžiūrėti. Jei spuogai ant kūno odos balsvi, tai tik odos išbėrimas. Ligonis švarus.

40. Kai žmogui nuslenka nuo galvos plaukai, jis yra plikagalvis, bet švarus.

41. Taip pat jei plaukai jam nuslenka nuo viršugalvio, jis turi pliką viršugalvį, bet yra švarus.

42. Bet jei ant pliko pakaušio ar pliko viršugalvio pasirodo rausvai baltos spalvos pūlinys, tai raupsų liga, besivystanti ant pliko pakaušio ar pliko viršugalvio.

43. Kunigas apžiūrės jį; jei patinimas ant pliko pakaušio ar pliko viršugalvio yra rausvai baltas, kaip atrodo raupsų liga kūno odoje,

44. tas žmogus serga raupsais ir yra nešvarus. Kunigas pripažins jį esant nešvarų, nes liga yra ant jo galvos.

45. Kiekvieno raupsų liga sergančio drabužiai turi būti suplyšę ir galvos plaukai sutaršyti. Jis turės prisidengti burną ir šaukti: ‘Nešvarus, nešvarus!’

46. Visą laiką, kol bus raupsuotas, jis bus nešvarus. Būdamas nešvarus, jis turi gyventi atskirai; jo gyvenvietė turi būti už stovyklos.

47. Kai raupsų liga pasirodo drabužyje, vilnoniame ar marškoniame drabužyje,

48. lininiuose ar vilnoniuose apmatuose ar atauduose, odoje ar odiniuose daiktuose,

49. jei pats drabužis ar jo apmatai, ar ataudai, ar oda, ar odinis daiktas nuo ligos darosi žalsvas ar rausvas, liga yra raupsai ir turi būti parodyta kunigui.

50. Apžiūrėjęs kunigas padės užkrėstą daiktą atskirai septynioms dienoms.

51. Septintą dieną apžiūrės ligą: jei liga išsiplėtusi drabužyje, apmatuose ar atauduose, ar odoje, kad ir kam oda būtų naudojama, tai raupsų liga. Drabužis nešvarus.

52. Drabužį – vilnonius ar lininius apmatus ar ataudus – ar bet kokį odinį daiktą, kuriame rasta liga, jis sudegins, nes tai besiplečianti raupsų liga ir turi būti sudeginta ugnyje.

53. Bet jei kunigas nustato, kad liga drabužyje, apmatuose ar atauduose, ar bet kokiame odiniame daikte neišsiplėtė,

54. jis palieps daiktą, kuriame reiškiasi liga, išplauti ir padės jį atskirai dar septynioms dienoms.

55. Po išplovimo kunigas apžiūrės daiktą, kuriame reiškiasi liga. Jei ligos dėmė nepakeitė spalvos, nors liga ir neišsiplėtusi, jis nešvarus. Turi jį sudeginti ugnyje, nesvarbu ar ligos dėmė yra vidaus, ar lauko pusėje.

56. Bet jei apžiūrėjęs kunigas nustato, kad ligos dėmė po išplovimo išnykusi, tą vietą jis iškirps iš drabužio ar odos, ar apmatų, ar ataudų.

57. Jei ji vėl pasirodo drabužyje, apmatuose ar atauduose, ar kokiame nors daikte iš odos, tą daiktą, kuriame vėl reiškiasi liga, sunaikinsi ugnyje.

58. Bet drabužis, apmatai ar ataudai, ar daiktas iš odos, iš kurio liga po plovimo yra dingusi, turi būti antrąkart išplautas ir bus švarus.

59. Tokie tat nuostatai dėl raupsų ligos vilnoniame ar marškoniame drabužyje, apmatuose ar atauduose, ar bet kokiame odiniame daikte, kai reikia juos pripažinti, ar jie švarūs, ar nešvarūs“.