Kunigų 2 KBV

1. „Jei kas nori aukoti Viešpačiui duonos auką, tegu ji bus iš smulkių miltų, apipiltų aliejumi, ir smilkalų.

2. Ją atneš Aarono sūnums, kunigams, kurių vienas ims pilną saują smulkių miltų su aliejumi ir visus smilkalus ir kaip atminimą sudegins ant aukuro, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.

3. Likusi aukos dalis priklausys Aaronui ir jo sūnums kaip švenčiausia aukų Viešpačiui dalis.

4. Duonos auka, kepta krosnyje, turi būti nerauginti papločiai iš smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, ir nerauginti ragaišiai, aptepti aliejumi.

5. O jei tavo duonos auka būtų kepta ant skardos, ji turi būti iš smulkiųmiltų, sumaišytų su aliejumi, be raugo;

6. ją sulaužysi į gabaliukus ir užpilsi aliejumi: tai yra duonos auka.

7. O jei duonos auka būtų kepta keptuvėje, ji turi būti smulkių miltų ir sumaišyta su aliejumi.

8. Aukodamas ją Viešpačiui, paduosi kunigui į rankas.

9. Dalį aukos jis sudegins atminimui ant aukuro, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui,

10. o kas liks, bus Aarono ir jo sūnų švenčiausia dalis iš aukos Viešpačiui.

11. Kiekviena duonos auka, aukojama Viešpačiui, turi būti be raugo; raugas ir medus neturi būti deginama kaip auka Viešpačiui.

12. Jei aukosi pirmųjų vaisių dovanas Viešpačiui, jos nebus dedamos ant aukuro kaip malonus kvapas.

13. Visas duonos aukas pasūdysi druska; tavo Dievo sandoros druskos neturi pritrūkti duonos aukose. Druską aukosi su kiekviena auka.

14. Jei aukotum Viešpačiui duonos auką iš pirmųjų javų, dar tebežaliuojančių varpų, sudžiovinsi jas, smulkiai sugrūsi,

15. užpilsi ant viršaus aliejaus ir pridėsi smilkalų. Tai yra duonos auka.

16. Kunigas dalį sugrūstų grūdų su aliejumi ir visus smilkalus sudegins: tai bus auka Viešpačiui.“