Kunigų 5 KBV

1. „Kas nusidės tuo, kad išgirdęspriesaiką liudyti, nors ir bus matęsar žinantis, atsisakys liudyti, jis bus kaltas.

2. Kas paliestų kokį nešvarų daiktą: nešvaraus žvėries, gyvulio ar roplio dvėseną, tačiau to nežinotų, jis bus nešvarus ir kaltas.

3. Jei kas nežinodamas prisiliestų prie žmogaus kūno nešvarumų, kad ir kokie jie būtų, kai jis sužinos apie tai, jis bus kaltas.

4. Jei kas nors prisiekia, neapgalvotai savo lūpomis pasižadėdamas padaryti pikta ar gera, – kad ir kas tai būtų, ką žmogus patvirtina priesaika, – ir to nesuvoktų, kai jis tai supras, jis bus kaltas.

5. Jei žmogus kaltas kuo nors iš šių dalykų, jis turi išpažinti, kad nusidėjo,

6. ir aukoti auką už kaltę Viešpačiui, už nuodėmę, kuria nusidėjo, – jauną avį ar ožką, – ir kunigas sutaikins jį.

7. O jei kas negali aukoti avies ar ožkos, teaukoja Viešpačiui du balandžius ar du jaunus karvelius: vieną aukai už nuodėmę, o antrą – deginamajai aukai.

8. Jis teatneša juos kunigui, kuris, aukodamas pirmąjį už nuodėmę, nusuks jam galvą, tačiau jos visiškai nenutrauks;

9. jo krauju apšlakstys aukuro šoną, o likusį kraują išvarvins aukuro papėdėje, nes tai auka už nuodėmę.

10. Antrą sudegins kaip deginamąją auką, kaip paprastai daroma. Kunigas sutaikins jį, ir jo nuodėmė bus jam atleista.

11. O jei jis negalės duoti dviejų balandžių ar dviejų jaunų karvelių, teaukoja už savo nuodėmę dešimtą dalį efos miltų; tegu nepila į juos aliejaus ir neprideda smilkalų, nes tai auka už nuodėmę.

12. Jis teatneša juos kunigui, kuris, paėmęs jų pilną saują, sudegins ant aukuro atminimui.

13. Kunigas įvykdys sutaikinimą už nuodėmę, kuria jis nusidėjo, ir jam bus atleista. Likusią aukos dalį kunigas pasiims kaip duonos auką.“

14. Ir Viešpats kalbėjo Mozei:

15. „Jei kas apsirikęs paimtų, kas Viešpačiui paskirta, ir tuo nusidėtų, aukos už savo kaltę sveiką aviną, kokį galima nupirkti už du šekelius pagal šventyklos šekelį.

16. Jis atlygins padarytą nuostolį ir pridės penktąją dalį viršaus kunigui, kuris sutaikins jį aukodamas aviną, ir jam bus atleista.

17. Jei kas nusikalstų, nesąmoningai sulaužydamas Viešpaties įstatymą, ir, padaręs nuodėmę, suprastų savo kaltę,

18. tegu jis ima iš savo bandos sveiką aviną aukai už kaltę ir atiduoda jį kunigui. Ir kunigas sutaikins jį, nes jis nusikalto nežinodamas, ir jam bus atleista.

19. Tai yra auka už kaltę, kuria jis nusikalto Viešpačiui.“