Luko 12 KBV

1. Tuo tarpu, kai susirinko nesuskaičiuojama minia, kad net vieni kitus trypė, Jėzus pradėjo kalbėti pirmiausia savo mokiniams: „Saugokitės fariziejų raugo, tai yra veidmainystės!

2. Nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma.

3. Todėl ką kalbėjote tamsoje, skambės šviesoje, ir ką šnibždėjote į ausį kambariuose, bus skelbiama nuo stogų.

4. Sakau jums, savo draugams: nebijokite tų, kurie žudo kūną ir paskui negali daugiau nieko padaryti.

5. Aš parodysiu jums, ko turite bijoti: bijokite to, kuris nužudęs turi galią įmesti į pragarą. Taip, sakau jums, šito bijokite!

6. Argi ne penki žvirbliai parduodami už du skatikus? Tačiau nė vienas iš jų nėra Dievo pamirštas.

7. O jūsų net visi galvos plaukai suskaičiuoti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių.

8. Aš jums sakau: kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą Žmogaus Sūnus išpažins Dievo angelų akivaizdoje.

9. O kas manęs išsigins žmonių akivaizdoje, to bus išsiginta Dievo angelų akivaizdoje.

10. Kas tars žodį prieš Žmogaus Sūnų, tam bus atleista, o kas piktžodžiaus Šventajai Dvasiai, tam nebus atleista.

11. Kai jie ves jus į sinagogas, pas valdininkus ar vyresnybes, nesirūpinkite, kaip ar ką atsakysite ir ką kalbėsite,

12. nes Šventoji Dvasia tą pačią valandą pamokys jus, ką kalbėti.“

13. Vienas iš minios Jam tarė: „Mokytojau, liepk mano broliui pasidalyti su manimi palikimą.“

14. Jis atsakė: „Žmogau, kas gi mane skyrė jūsų teisėju ar dalytoju?“

15. Jis tarė jiems: „Žiūrėkite, saugokitės godumo, nes žmogaus gyvybė nepriklauso nuo jo turto gausos.“

16. Jis pasakė jiems palyginimą: „Vieno turtingo žmogaus laukai davė gausų derlių.

17. Jis ėmė sau vienas svarstyti: „Ką man dabar daryti? Neturiu kur sukrauti derliaus.“

18. Galiausiai jis tarė: „Štai ką padarysiu: nugriausiu savo klojimus, statysiuos didesnius ir į juos sugabensiu visus javus ir visas gėrybes.

19. Tuomet sakysiu savo sielai: „Siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksminkis!“

20. O Dievas jam tarė: „Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo sielos. Kam gi atiteks, ką susikrovei?“

21. Taip yra tam, kuris krauna turtus sau, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą.“

22. Tada Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Todėl sakau jums: nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nė kūnu, ką vilkėsite.

23. Gyvybė svarbesnė už maistą, o kūnas už drabužį.

24. Įsižiūrėkite į varnus. Jie nei sėja, nei pjauna, neturi nei sandėlių, nei kluonų, ir Dievas juos maitina. Jūs nepalyginamai vertesni už paukščius!

25. O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent valanda prailginti savo amžių?

26. Jei tad jūs nesugebate padaryti net mažmožio, tai kam rūpinatės kitais dalykais?

27. Įsižiūrėkite, kaip auga lelijos. Jos nesidarbuoja ir neaudžia, bet sakau jums: nė Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų.

28. Jeigu Dievas taip aprengia laukų žolę, šiandien žaliuojančią, o rytoj metamą į krosnį, tai dar labiau pasirūpins jumis, mažatikiai!

29. Ir neklausinėkite, ką valgysite ar gersite, ir nenuogąstaukite!

30. Visų tų dalykų ieško šio pasaulio pagonys. O jūsų Tėvas žino, kad viso to jums reikia.

31. Verčiau ieškokite Jo karalystės, o visa tai bus jums pridėta.

32. Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo duoti jums karalystę!“

33. „Parduokite savo turtą ir aukokite gailestingumo aukas. Įsitaisykite sau piniginių, kurios nesusidėvi, kraukite nenykstantį turtą danguje, kur joks vagis neprieina ir kandys nesuėda.

34. Nes kur jūsų turtas, ten ir jūsų širdis.“

35. „Tebūna jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti,

36. ir būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad, kai tik jis parvyks ir pasibels, tuojau atidarytų.

37. Palaiminti tie tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius. Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir priėjęs patarnaus jiems.

38. Jeigu jis grįžtų antrosios ar trečiosios nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, palaiminti tie tarnai!

39. Įsidėmėkite: jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, budėtų ir neleistų jam įsilaužti į savo namus.

40. Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nesitikėsite.“

41. Tada Petras paklausė: „Viešpatie, ar šį palyginimą sakai tik mums, ar visiems?“

42. Viešpats atsakė: „Kas yra tas ištikimas ir sumanus ūkvedys, kurį šeimininkas paskirs vadovauti šeimynai ir deramu laiku duoti jiems skirtą maisto dalį?

43. Palaimintas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį.

44. Sakau jums tiesą: jis paskirs jį valdyti visų savo turtų.

45. Bet jeigu anas tarnas savo širdyje tartų: „Mano šeimininkas neskuba grįžti“, ir imtų mušti tarnus bei tarnaites, valgyti, gerti ir girtuokliauti,

46. tai to tarno šeimininkas sugrįš tą dieną, kai jis nelaukia, ir tą valandą, kurią jis nesitiki. Jis žiauriai jį nubaus ir paskirs jam dalį su neištikimaisiais.

47. Tarnas, kuris žino savo šeimininko valią, bet nevykdo jo valios, bus smarkiai nuplaktas.

48. O kuris nežino ir baustinai elgiasi, bus mažai plakamas. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota.“

49. „Aš atėjau uždegti žemėje ugnies ir taip noriu, kad ji jau liepsnotų!

50. Bet Aš turiu būti pakrikštytas krikštu ir kaip esu slegiamas, kol tai išsipildys!“

51. „Gal manote, kad atėjau atnešti žemėn ramybės? Ne, sakau jums, ne ramybės, o nesantaikos.

52. Nuo dabar penki vienuose namuose bus pasidaliję: trys prieš du ir du prieš tris.

53. Tėvas stos prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą, motina prieš dukterį, o duktė prieš motiną; anyta prieš marčią, ir marti prieš anytą.“

54. Jėzus pasakė ir minioms: „Matydami debesį, kylantį vakaruose, tuoj pat sakote: „Ateina lietus“, ir taip atsitinka.

55. Pučiant pietų vėjui, tvirtinate: „Bus karšta“, ir taip būna.

56. Veidmainiai! Jūs mokate atpažinti žemės ir dangaus veidą, tai kodėl gi neatpažįstate šio laiko?

57. Kodėl patys nenusprendžiate, kas teisu?

58. Kai eini su kaltintoju pas valdininką, pasistenk dar kelyje su juo susitarti, kad jis tavęs nenusitemptų pas teisėją, teisėjas neatiduotų teismo vykdytojui, o teismo vykdytojas neįmestų tavęs į kalėjimą.

59. Sakau tau: iš ten neišeisi, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko.“