Luko 17 KBV

1. Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam, per kurį jie ateina.

2. Jam būtų geriau, jei ant kaklo užkabintų girnų akmenį ir įmestų jūron, negu jis papiktintų nors vieną iš šitų mažutėlių.

3. Saugokitės! Jei tavo brolis nusideda prieš tave, sudrausk jį ir, jeigu jis atgailauja, atleisk jam.

4. Jei jis septynis kartus per dieną tau nusidėtų ir septynis kartus kreiptųsi į tave, sakydamas: „Atgailauju“, – atleisk jam.“

5. Apaštalai tarė Viešpačiui: „Sustiprink mūsų tikėjimą.“

6. O Viešpats atsakė: „Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, galėtumėte sakyti šitam šilkmedžiui: „Išsirauk ir pasisodink jūroje“, – ir jis paklausytų jūsų.“

7. „Kas iš jūsų, turėdamas ariantį ar ganantį vergą, jam grįžus iš lauko, sakytų: „Tuojau sėsk prie stalo“?

8. Argi nesakytų jam: „Paruošk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kol aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi“?

9. Argi vergui dėkojama, kad jis atliko tai, kas jam liepta? Nemanau.

10. Taigi jūs, atlikę visa, kas jums pavesta, sakykite: „Esame nenaudingi vergai. Padarėme, ką privalėjome padaryti.“

11. Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos.

12. Jam įeinant į vieną kaimą, Jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atokiau

13. ir garsiai šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“

14. Pamatęs juos, Jis tarė: „Eikite, pasirodykite kunigams!“ Ir beeidami jie pasveiko.

15. Vienas iš jų, patyręs, kad išgijo, sugrįžo atgal, garsiai garbindamas Dievą.

16. Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis.

17. Jėzus paklausė: „Argi ne dešimt pasveiko? Kur dar devyni?

18. Ar neatsirado nė vieno, kuris grįžtų atiduoti Dievui garbę, išskyrus šitą svetimtautį?“

19. Ir tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgydė tave.“

20. Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus atsakė: „Dievo karalystė neateina regimai.

21. Niekas nepasakys: „Žiūrėk, ji čia!“, arba: „Žiūrėk, ji ten!“ Nes štai Dievo karalystė yra tarp jūsų.“

22. Ir Jis tarė mokiniams: „Ateis dienos, kai norėsite išvysti bent vieną Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite.

23. Jums sakys: „Žiūrėkite čia! Žiūrėkite ten!“ – nesekite jais ir neikite paskui juos.

24. Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus.

25. Bet pirmiau Jis turės daug iškentėti ir būti šitos kartos atmestas.

26. Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis.

27. Jie valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė, kol atėjo diena, kai Nojus įlipo į laivą. Tada užėjo tvanas ir visus sunaikino.

28. Taip buvo ir Loto dienomis. Jie valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statė.

29. O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus krito ugnis bei siera ir visus sunaikino.

30. Šitaip bus ir tą dieną, kai pasirodys Žmogaus Sūnus.

31. Kas tą dieną bus ant stogo, o jo daiktai viduje, tenelipa žemyn jų pasiimti, o kas laukuose, tenegrįžta namo.

32. Prisiminkite Loto žmoną!

33. Kas stengsis išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas ją praras, tas atgaivins ją.

34. Sakau jums: tą naktį dviese miegos vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas.

35. Dvi mals drauge, ir viena bus paimta, o kita palikta.

36. Du bus lauke, ir vienas bus paimtas, kitas paliktas.“

37. Tada jie atsiliepė: „O kurgi, Viešpatie?“ Jis atsakė: „Kur tik bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai.“