Luko 18 KBV
1. Jėzus pasakė jiems palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir neprarasti ryžto,
2. tardamas: „Viename mieste buvo teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesidrovėjo žmonių.
3. Tame pačiame mieste gyveno našlė, kuri vis eidavo pas jį ir prašydavo: „Apgink mane nuo mano priešininko!“
4. Jis kurį laiką nenorėjo, bet po to tarė sau: „Nors aš Dievo nebijau nei žmonių nesidroviu,
5. vis dėlto, kadangi šita našlė neduoda man ramybės, apginsiu jos teises, kad ji, vienąkart atėjusi, man akių neišdraskytų.“
6. Ir Viešpats tarė: „Įsidėmėkite, ką pasakė tas neteisusis teisėjas.
7. Tad nejaugi Dievas neapgins savo išrinktųjų, kurie Jo šaukiasi dieną ir naktį, ir dels jiems padėti?
8. Sakau jums: Jis apgins jų teises labai greitai. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“
9. Tiems, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą:
10. „Du žmonės atėjo į šventyklą melstis: vienas – fariziejus, o kitas – muitininkas.
11. Fariziejus stovėdamas taip sau vienas meldėsi: „Dėkoju Tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai – arba kaip štai šis muitininkas.
12. Aš pasninkauju du kartus per savaitę, duodu dešimtinę nuo visko, ką įsigyju.“
13. O muitininkas, atokiai stovėdamas, nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik, mušdamasis į krūtinę, maldavo: „Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui!“
14. Sakau jums: šitas nuėjo į namus išteisintas, o ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris nusižemina, bus išaukštintas.“
15. Jėzui atnešdavo kūdikių, kad Jis juos paliestų. Mokiniai, tai matydami, draudė.
16. Bet Jėzus, pasišaukęs vaikučius, tarė: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite jiems, nes tokių yra Dievo karalystė.
17. Iš tiesų sakau jums: kas nepriims Dievo karalystės kaip kūdikis, niekaip neįeis į ją!“
18. Vienas valdininkas Jo paklausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?“
19. Jėzus jam atsakė: „Kodėl vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.
20. Įsakymus žinai: „Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, gerbk savo tėvą ir motiną.“
21. Tas atsakė: „Viso šito laikausi nuo savo jaunystės.“
22. Tai išgirdęs, Jėzus jam tarė: „Tau trūksta vieno dalyko: parduok visa, ką turi, išdalink vargšams, ir turėsi turtą danguje. Tada ateik ir sek paskui mane!“
23. Tai išgirdęs jis nusiminė, nes buvo labai turtingas.
24. Matydamas jį nuliūdusį, Jėzus prabilo: „Kaip sunkiai turintieji turtų įeis į Dievo karalystę!
25. Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę!“
26. Girdėjusieji tai paklausė: „Kas tada gali būti išgelbėtas?“
27. Jis atsakė: „Kas neįmanoma žmonėms, įmanoma Dievui.“
28. Tada Petras tarė: „Štai mes viską palikome ir nusekėme paskui Tave.“
29. Jėzus atsakė jiems: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris paliko namus ar tėvus, ar brolius, ar žmoną, ar vaikus dėl Dievo karalystės
30. ir kuris jau šiuo metu negautų nepalyginamai daugiau, o būsimajame pasaulyje – amžinojo gyvenimo.“
31. Jėzus pasišaukė dvylika ir tarė: „Štai mes einame į Jeruzalę, ir ten išsipildys visa, kas per pranašus parašyta apie Žmogaus Sūnų.
32. Jis bus atiduotas pagonims, išjuoktas, paniekintas ir apspjaudytas.
33. Tie nuplaks Jį ir nužudys, bet trečią dieną Jis prisikels.“
34. Tačiau jie nieko nesuprato; tų žodžių prasmė jiems liko paslėpta, ir jie nesuvokė, kas buvo sakoma.
35. Jam artinantis prie Jericho, šalia kelio sėdėjo neregys elgeta.
36. Išgirdęs praeinančią minią, jis paklausė, kas tai būtų.
37. Jam atsakė, kad praeinąs Jėzus iš Nazareto.
38. Tada jis ėmė šaukti: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“
39. Ėję priekyje draudė jį, kad tylėtų, bet tas dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“
40. Jėzus sustojo ir liepė jį atvesti. Jam prisiartinus, paklausė jo:
41. „Ko nori, kad tau padaryčiau?“
42. Šis atsakė: „Viešpatie, kad praregėčiau!“ Jėzus tarė: „Regėk! Tavo tikėjimas išgydė tave.“
43. Tas iškart praregėjo ir nusekė paskui Jį, garbindamas Dievą. Tai matydami, visi žmonės šlovino Dievą.