Luko 19 KBV

1. Atvykęs Jėzus ėjo per Jerichą.

2. Ir štai žmogus vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis,

3. troško pamatyti Jėzų, kas Jis esąs, bet negalėjo per minią, nes buvo žemo ūgio.

4. Zachiejus užbėgo priekin ir įlipo į šilkmedį, kad galėtų Jį pamatyti, nes Jis turėjo ten praeiti.

5. Kai Jėzus atėjo į tą vietą, pažvelgė aukštyn ir, pamatęs jį, tarė: „Zachiejau, greit lipk žemyn! Nes šiandien turiu apsistoti tavo namuose.“

6. Šis skubiai nulipo ir su džiaugsmu priėmė Jį.

7. Tai matydami, visi murmėjo: „Pas nusidėjėlį užėjo į svečius!“

8. O Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: „Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai.“

9. Jėzus tarė: „Šiandien į šiuos namus atėjo išgelbėjimas, nes ir jis yra Abraomo sūnus.

10. Juk Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę.“

11. Jiems klausantis, Jis tęsė ir pasakė palyginimą. Mat Jis buvo netoli Jeruzalės, ir žmonės manė, jog tuojau pat turi pasirodyti Dievo karalystė.

12. Tad Jis kalbėjo: „Vienas aukštos kilmės žmogus iškeliavo į tolimą šalį, kad gautų karalystę ir sugrįžtų.

13. Pasišaukęs dešimt savo tarnų, padalijo jiems dešimt minų ir tarė: „Verskitės, kol sugrįšiu.“

14. Piliečiai nekentė jo ir nusiuntė iš paskos pasiuntinius pareikšti: „Mes nenorime, kad šitas mums viešpatautų.“

15. Gavęs karalystę, jis sugrįžo ir liepė pašaukti tarnus, kuriems buvo davęs pinigų, norėdamas sužinoti, kiek kuris uždirbo.

16. Atėjo pirmasis ir tarė: „Valdove, tavo mina pelnė dešimt minų.“

17. Jis atsakė: „Gerai, stropusis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, tu gauni valdyti dešimtį miestų.“

18. Atėjo antrasis ir pareiškė: „Valdove, tavo mina pelnė penkias minas.“

19. Ir šitam jis pasakė: „Tu valdyk penkis miestus.“

20. Atėjo dar vienas ir tarė: „Valdove, štai tavo mina, kurią laikiau suvyniotą į skepetą.

21. Aš bijojau tavęs, nes esi griežtas žmogus: imi tai, ko nepadėjai, ir pjauni tai, ko nepasėjai.“

22. Jis atsiliepė: „Tavo paties žodžiais teisiu tave, netikęs tarne. Tu žinojai, kad aš griežtas žmogus: imu, ko nepadėjau, ir pjaunu, ko nesėjau.

23. Tai kodėl neleidai mano pinigų apyvarton, kad sugrįžęs išreikalaučiau su palūkanomis?“

24. Šalia stovėjusiems jis tarė: „Atimkite iš jo miną ir atiduokite tam, kuris turi dešimt minų.“

25. Tie atsakė: „Valdove, bet anas jau turi dešimt minų!“

26. Jis tarė: „Aš sakau jums: kiekvienam, kas turi, bus duota, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turi.

27. O tuos mano priešus, nenorėjusius, kad jiems viešpataučiau, atveskite čia ir nužudykite mano akyse!“

28. Tai pasakęs, Jėzus visų priešakyje nukreipė žingsnius į Jeruzalę.

29. Prisiartinęs prie Betfagės ir Betanijos, prie vadinamojo Alyvų kalno, Jis pasiuntė du mokinius,

30. sakydamas jiems: „Eikite į priešais esantį kaimą. Įėję rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar joks žmogus nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite.

31. O jeigu kas klaustų: „Kodėl jį atrišate?“, atsakykite: „Jo reikia Viešpačiui.“

32. Pasiųstieji nuėjo ir rado, kaip jiems buvo pasakyta.

33. Atrišant asilaitį, savininkai klausė: „Kodėl atrišate asilaitį?“

34. Tie atsakė: „Jo reikia Viešpačiui.“

35. Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė savo apsiaustais ir užsodino Jėzų ant viršaus.

36. Jam jojant, žmonės tiesė ant kelio savo drabužius.

37. Besiartinant prie Alyvų kalno šlaito, visas mokinių būrys pradėjo džiaugsmingai ir garsiai šlovinti Dievą už visus stebuklus, kuriuos jie buvo regėję.

38. Jie šaukė: „Palaimintas karalius, kuris ateina Viešpaties vardu! Ramybė danguje, šlovė aukštybėse!“

39. Kai kurie fariziejai iš minios Jam sakė: „Mokytojau, sudrausk savo mokinius!“

40. Jis jiems atsakė: „Sakau jums, jei šitie tylės – akmenys šauks!“

41. Prisiartinęs prie Jeruzalės ir išvydęs miestą, Jėzus verkė dėl jo ir sakė:

42. „O kad tu nors šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę! Deja, tai paslėpta nuo tavo akių.

43. Tu sulauksi dienų, kai tavo priešai apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir suspaus tave;

44. jie parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus ir nepaliks tavyje akmens ant akmens, nes tu nepažinai savo aplankymo meto.“

45. Įėjęs į šventyklą, Jis pradėjo varyti laukan parduodančius ir perkančius.

46. Jis sakė jiems: „Parašyta: „Mano namai yra maldos namai“, o jūs pavertėte juos „plėšikų lindyne“.“

47. Ir Jis kasdien mokė šventykloje. O aukštieji kunigai ir Rašto žinovai bei tautos vyresnieji siekė Jį pražudyti,

48. tačiau neišmanė, ką galėtų padaryti, nes visi žmonės apgulę Jo klausėsi.