Luko 19 LBDKAN

1. Atvykęs į Jerichą, Jėzus ėjo per miestą.

2. Ten buvo žmogus, vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis.

3. Jis troško pamatyti Jėzų, koks jis esąs, bet negalėjo per minią, nes pats buvo žemo ūgio.

4. Zachiejus užbėgo priekin ir įlipo į šilkmedį, kad galėtų jį pamatyti, nes jis turėjo tenai praeiti.

5. Atėjęs į tą vietą ir pažvelgęs aukštyn, Jėzus tarė: „Zachiejau, greit lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose“.

6. Šis skubiai nulipo ir su džiaugsmu priėmė jį.

7. Tai matydami, visi murmėjo: „Pas nusidėjėlį nuėjo į svečius?“

8. O Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: „Štai, Viešpatie, pusę savo turto atiduodu vargšams ir jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai“.

9. Jėzus tarė: „Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas, nes ir jis yra Abraomo palikuonis.

10. Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę“.

11. Jiems klausantis, Jėzus kalbėjo toliau ir pasakė palyginimą. Mat jis buvo netoli Jeruzalės, ir žmonės manė, jog netrukus turinti apsireikšti Dievo karalystė.

12. Tad jis kalbėjo: „Vienas didžiūnas iškeliavo į tolimą šalį gauti karaliaus sosto, o vėliau turėjo sugrįžti atgal.

13. Jis pasišaukė dešimt tarnų, padalijo jiems dešimt minų ir tarė: ‘Verskitės, kol sugrįšiu’.

14. Piliečiai nekentė jo ir nusiuntė iš paskos pasiuntinius pareikšti: ‘Mes nenorime, kad šitas mus valdytų’.

15. Gavęs karalystę, jis sugrįžo ir liepė pašaukti tarnus, kuriems buvo davęs pinigų, norėdamas sužinoti, kiek kuris uždirbo.

16. Atėjo pirmasis ir tarė: ‘Valdove, tavo mina man pelnė dešimtį minų’.

17. Jis atsakė: ‘Gerai, stropusis tarne! Kadangi pasirodei patikimas mažuose dalykuose, tu gauni valdyti dešimt miestų’.

18. Atėjo antrasis ir pareiškė: ‘Valdove, tavo mina man laimėjo penkias minas’.

19. Ir šitam jis pasakė: ‘Tu valdyk penkis miestus’.

20. Atėjo dar vienas ir tarė: ‘Valdove, štai tavo mina, kurią laikiau suvyniotą į skepetą.

21. Aš bijojau tavęs, nes esi žmogus griežtas: imi nepadėjęs ir pjauni nepasėjęs’.

22. Jis atsiliepė: ‘Netikęs tarne! Aš tave teisiu tavo paties žodžiais. Tu žinojai, kad aš griežtas žmogus: imu, ko nepadėjau, ir pjaunu, ko nesėjau.

23. Tai kodėl neleidai mano pinigų apyvarton, kad sugrįžęs išreikalaučiau su palūkanomis?’

24. Aplinkiniams jis tarė: ‘Atimkite iš jo miną ir atiduokite tam, kuris turi dešimt minų’.

25. Tie sakė: ‘Valdove, bet anas jau turi dešimt minų!’

26. Jis tarė: ‘Aš sakau jums: kiekvienam, kas turi, bus pridėta, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turėjo.

27. Mano priešus, nenorėjusius, kad būčiau jų karalius, atveskite čionai ir nugalabykite mano akyse!’“

28. Tai pasakęs, Jėzus visų priekyje leidosi į Jeruzalę.

29. Prisiartinęs prie Betfagės ir Betanijos ties vadinamuoju Alyvų kalnu, jis pasiuntė du mokinius

30. ir jiems pasakė: „Eikite į kaimą, kurį štai matote, ir vos įėję rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar joks žmogus nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite.

31. O jeigu kas paklaustų: ‘Kam jį atrišate?’ – atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui’“.

32. Pasiųstieji nuėjo ir rado, kaip jiems buvo nurodyta.

33. Atrišant asilaitį, savininkai klausė: „Kam atrišate asilaitį?“

34. Mokiniai atsakė: „Jo reikia Viešpačiui“.

35. Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė savo apsiaustais ir užsodino Jėzų ant viršaus.

36. Jam jojant žmonės tiesė ant kelio drabužius.

37. Besiartinant prie Alyvų kalno šlaito, visas mokinių būrys pradėjo džiaugsmingai ir skardžiai šlovinti Dievą už visus stebuklus, kuriuos jie buvo regėję.

38. Jie šaukė: „Garbė karaliui, kuris ateina Viešpaties vardu! Ramybė danguje, šlovė aukštybėse!“

39. Kai kurie fariziejai iš minios jam šaukė: „Mokytojau, sudrausk savo mokinius!“

40. Jis atsakė jiems: „Sakau jums, jei šitie tylės, akmenys šauks!“

41. Prisiartinęs prie Jeruzalės ir išvydęs miestą, Jėzus verkė jo ir sakė:

42. „O kad tu šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę! Deja, tai paslėpta nuo tavo akių.

43. Tu sulauksi dienų, kai tavo priešai apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir suspaus tave;

44. jie parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus su tavimi ir nepaliks tavyje akmens ant akmens, nes tu nepažinai savo aplankymo meto“.

45. Įžengęs į šventyklą, Jėzus pradėjo varyti laukan prekiautojus.

46. Jis sakė jiems: „Parašyta: Mano Namai turi būti maldos namai, o jūs pavertėte juos plėšikų lindyne“.

47. Ir jis kasdien mokė šventykloje. Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai bei tautos seniūnai svarstė, kaip jį pražudyti,

48. tačiau neišmanė, ko griebtis, nes visi žmonės tik ir klausėsi jo mokslo.